Valstybė keičia gyvenamosios vietos deklaravimo, bet ne ydingą piliečių aptarnavimo tvarką
Prieš trejus metus įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui, piliečiams pase nebūtina turėti žymos apie gyvenamąją vietą. Neturint tokios žymos, įvairiais atvejais žmogus priverstas Vidaus reikalų ministerijos migracijos padaliniuose pasirūpinti pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jų išdavimo paslauga kainuoja 2 litus, bet rinkliava gyventojams yra itin nepatogi.
Pažymas išduoda migracijos padaliniai
2003 metais įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui, piliečiai savo gyvenamąją vietą gali deklaruoti seniūnijoje užpildę tam tikros formos dokumentą.
Neturint žymos pase, įvairiais atvejais iš migracijos tarnybos reikia gauti deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą. Tokių pažymų reikalauja bankai (prieš gaunant kreditą), mokyklos (vedant vaiką į pirmą klasę), notarai (tvarkant paveldėjimo dokumentus), neretai ir savivaldybių socialinės rūpybos skyriai.
Vien Kauno miesto migracijos skyrius kasmet išduoda apie 20 tūkst. tokių pažymų. Būtent teritoriniai policijos įstaigų migracijos padaliniai teikia šią paslaugą. „Pažymos išdavimas kainuoja 2 litus, bet juos susimokėti pas mus negalima. Rinkliavą žmogus privalo sumokėti banke”, – sakė Kauno miesto migracijos skyriaus viršininkas Arvydas Minialga.
Rinkliavą vadina lupikavimu
Žmones, kuriems reikia tokių pažymų, labiausiai piktina valstybės lupikavimas. „Kodėl renkami pinigai už klavišo paspaudimą ir negalvojama, kad piliečiams būtų patogiau”, – klausė kaunietė Nijolė. Pasak jos, susimokėti už pažymą gaištamas laikas. „Žmonės priversti eiti arba važiuoti iki banko skyriaus, o jame už pinigų priėmimą irgi imama po 1-4 litus. Visiškai nenormalu, kai aptarnavimas kainuoja brangiau nei pati pažyma”, – piktinosi moteris.
Kauno miesto migracijos skyriaus viršininkas A.Minialga pripažino, kad rūpindamiesi pažymomis gyventojai patiria nepatogumų ir išlaidų. „Tai vienkartinė pažyma. Ryte ją gavus Kaune, naujos pažymos po pietų gali prireikti Klaipėdoje”, – sakė A.Minialga.
Kauno Migracijos skyriaus išduodamų pažymų skaičius kasmet mažėja. 2003 m. jų išduota 23,3 tūkst., 2004 m. – 22,8 tūkst., 2005 m. – 20,6 tūkst. Per devynis šių metų mėnesius išduota per 14 tūkst. pažymų.
Kreipiasi ir į Gyventojų registro tarnybą
Pažymų iš gyventojų reikalauja savivaldybių socialinės rūpybos skyriai. „Įvairias pašalpas gaunančių piliečių pažymų reikalaujame tik tada, jei neturime savo duomenų bazėje informacijos apie tai, kur žmogus gyvena”, – sakė Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus specialistė Danutė Talačkienė.
Šeimai imant iš banko paskolą, pažymomis būtina apsirūpinti abiem sutuoktiniams.
Pažymų reikia ir notarams. „Iš Gyventojų registro tarnybos pažymų prašau turto paveldėjimo, turto perleidimo ir įkeitimo atvejais, – sakė Kauno 3-iojo notarų biuro notarė Valda Vainauskienė. – Už šią paslaugą mokame 10 litų, bet juos, suprantama, įskaičiuojame į kliento sąskaitą”.
Kauno apskrities gyventojų mokesčius už pažymas bankai perveda Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Parlamentarai tokiai tvarkai nepritaria
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas įsitikinęs, kad rinkliava už deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą yra nepatogi piliečiams, todėl jos būtina atsisakyti.
„Valstybė nėra uždaroji akcinė bendrovė. Užmirštame, kad Migracijos departamentas turi duomenų bazę, iš kurios ištraukti pažymą nesudėtinga, – sakė J.Lionginas. – Tas mokestis – tai biurokratinė procedūra, kurios reikia atsisakyti”.
Pasak jo, Seimui jau kartą buvo siūloma, kad renkami aptarnavimo mokesčiai būtų bankams kompensuojami iš valstybės biudžeto.
Panašios nuomonės yra ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Violeta Boreikienė. „Man pačiai teko važiuoti per miestą, kad susimokėčiau tuos du litus. Tai labai nepatogu”, – sakė V.Boreikienė.
Funkcijas perims savivaldybės
Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento pasų skyriaus vedėjos Liudos Ruseckajos teigimu, 2007 metų liepos 1 d. įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms pažymų išdavimo funkcijas perims savivaldybės.
„Žmogus prašymą dėl pažymos rašys seniūnui, o ar mokesčiai išliks, negaliu pasakyti, bet Vyriausybės patvirtinto nutarimo dėl rinkliavos kol kas niekas neatšaukė. Kaip elgsis savivaldybės, priklausys nuo jų”, – sakė L.Ruseckaja.
Apie tai, ar perdavus funkcijas savivaldybėms mokestis už pažymas išliks, vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys negalėjo pasakyti ir pasiūlė kreiptis į ministerijos sekretorių Anatolijų Rimkevičių.
„Sunku pasakyti, ar mokestis išliks, bet pažymas išduos seniūnijos”, – sakė A.Rimkevičius.
Tuo tarpu Kauno Centro seniūnas Vytautas Paliukas užtikrino, kad seniūnija už pažymų išdavimą iš gyventojų mokesčių nerinks. „Vidaus reikalų ministerijoje surengtame seminare mus patikino, kad iš gyventojų neturėsime reikalauti jokių rinkliavų”, – sakė V.Paliukas.