Lietuvos įmonės sutiko palaikyti korporacinės socialinės atsakomybės idėją
44 Lietuvos įmonės ir organizacijos tapo didžiausio pasaulinio socialiai atsakingų įmonių tinklo, Jungtinių Tautų iniciatyvos „Pasaulinis susitarimas”, narėmis ir viešai pasižadėjo savo strategijoje, santykiuose su partneriais ir vartotojais bei kasdieninėje veikloje vadovautis žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija principais. Laiškus su šiais pažadais verslininkai adresavo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui.
Geros valios monstras
Atsakingo verslo idėjomis grindžiamą Jungtinių Tautų iniciatyvą „Pasaulinis susitarimas” Lietuvoje dar praėjusių metų pabaigoje pristatė Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP), kartu su Pasaulio Banko atstovybe Lietuvoje bei asociacija „Investuotojų forumas”. Lietuvos atsakingo verslo iniciatyvą perėmė Nacionalinis socialiai atsakingo verslo įmonių tinklas, susikūręs šių metų balandį.
„Pasaulinis susitarimas” – tai pasaulinė iniciatyva, kurią 1999-aisiais Pasaulio ekonomikos forumo metu pristatė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas. Jis pakvietė verslo lyderius jungtis prie iniciatyvos, remiantis dešimčia universalių principų žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija srityse.
Šio susitarimo tikslas – skatinti verslo įmones atsakingai vykdyti savo verslą, nedaryti žalos aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su JT, vyriausybėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi dalyvauti sprendžiant konkrečias socialines ir aplinkos apsaugos problemas, visuomenės raidoje ir tokiu būdu prisidėti prie socialiai aprėpiančios ekonomikos augimo. Iniciatyva suteikia galimybę įmonėms ir organizacijoms dalytis žiniomis, patirtimi ir naujovėmis, kaip gerinti verslo strategiją, įmonės įvaizdį, tobulinti rizikos valdymo strategiją.
Šiuo metu Pasauliniame susitarime dalyvauja keli tūkstančiai bendrovių, tarptautinių darbo ir pilietinės visuomenės organizacijų iš viso pasaulio. K.Anano pradėtas projektas laikomas didžiausia savanoriška korporacinės pilietybės iniciatyva, siekianti dviejų pagrindinių tikslų: paversti Pasaulinio susitarimo principus privataus verslo strategijos dalimi bei skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.
Kad šie tikslai būtų pasiekti, Pasaulinis susitarimas siūlo forumą rengiant politinius dialogus, mokymosi partnerystės galimybes.
„Pasaulinis susitarimas sukurtas ne tam, kad prižiūrėtų, stebėtų ar vertintų kompanijų veiksmus. Priešingai, Pasaulinis susitarimas remiasi vieša atskaitomybe, skaidrumu ir kompanijų domėjimusi bei noru taikyti Pasaulinio susitarimo principus”, – nurodo šios iniciatyvos sumanytojai.
Pasaulinio susitarimo branduolį sudaro Pasaulinio susitarimo biuras ir keturios JT organizacijos: Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, Jungtinių tautų aplinkosaugos programa, Tarptautinė darbo organizacija, Jungtinių Tautų vystymo programa ir Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija. Pasaulinis susitarimas jungia visus susijusius socialinius veikėjus: vyriausybes, kurios nustato šios iniciatyvos principus, kompanijas, kurioms ši iniciatyva skirta, darbuotojus, kurie vykdo konkretų gamybos procesą, pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias platesnei bendruomenei.
Dešimt įsakymų
Pasaulinis susitarimas grindžiamas žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais, kurie įtvirtinti: 1948-ųjų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 1998-aisiais priimtoje Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, 1992-ųjų Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkosaugos ir plėtros bei 2000-aisiais paskelbta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.
Žmogaus teisės srityje iniciatyvos dalyviai siekia, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje, užtikrintų, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidinėjimo.
Siekiama, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas, kad būtų panaikintas bet kokios formos privalomasis ar priverstinis darbas. Taip pat raginama atsisakyti vaikų darbo ir panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ar profesija.
Aplinkos apsaugos srityje siekiama, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą, imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti ir skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir paplitimą. Kalbant apie kovą su korupcija, susitarimo dalyviai yra įsipareigoję kovoti su visomis korupcijos formomis, papirkinėjimu ir kyšininkavimu.
Naujos veiklos erdvės
Pasaulinis susitarimas yra visiškai savanoriška iniciatyva. Tapimas pasaulinio susitarimo dalyviu nėra susijęs su jokiais finansiniais įnašais ar mokesčiais. Įmonė ar organizacija, norinti tapti Pasaulinio susitarimo dalyve, tiesiog išsiunčia vadovo pasirašytą laišką JT generaliniam sekretoriui K.Ananui, išreikšdama savo paramą Pasauliniam susitarimui bei jo principams. Papildoma „prievolė” – pagal išgales prisidėti prie viešo Pasaulinio susitarimo ir jo principų skleidimo darant atitinkamo turinio pranešimus spaudai, akcentuojant deklaruojamas vertybes viešose kalbose ir t.t. Taip pat įmonės savo metinėse ataskaitose raginamos pateikti veiklas, susijusias su Pasaulinio susitarimo principų taikymu.
Tapus Pasaulinio susitarimo nariu, įmonės ar organizacijos pavadinimas ir jos socialinės atsakomybės praktika įtraukiama į šio susitarimo dalyvių sąrašą, kuris yra publikuojamas internete. Pasaulinis susitarimas jungia tiek stambų, tiek smulkų ir vidutinį verslą.
Narystė Pasaulinio susitarimo iniciatyvoje suteikia galimybę dalyvauti kasmet susitarimo biuro rengiamuose politiniuose dialoguose bei praktiniuose susitikimuose, kuriuose aptariami specifiniai klausimai, susiję su globalizacija ir korporacine pilietybe. Teigiama, kad šie susitikimai – tai puiki proga sutelkus verslo, JT organizacijas, darbuotojus atstovaujančias organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas grupes ieškoti geriausių ir visiems priimtinų šiandienos problemų sprendimo būdų.
Renaldas Gabartas