Kelionė iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį pilna sukrėtimų ir prieštaravimų
Kas vyksta su mūsų vaikais paauglystės metu?
Paauglio jau nebedomina vaikų žaidimų aikštelės, bet jis dar nepriimamas į suaugusiųjų klubus. Jam jau ankšta vaikystės fantazijų pasaulyje, bet dar bauginantis ir nepažįstamas suaugusiųjų pasaulis. Jis jau nevaikiškai subrendęs, bet suaugusieji sako, kad jis dar mąsto kaip vaikas.
Viskas keičiasi
Kai vaikas tampa paaugliu, šeimos įprastas gyvenimas gali kiek sutrikti. Tačiau paauglystė nėra liga. Tai natūralus žmogaus gyvenimo tarpsnis. Lygiai taip pat kaip kūdikystė ar vaikystė, bet ypatingas tuo, kad per labai trumpą laiką organizme įvyksta labai daug svarbių ir gana sudėtingų, netgi dramatiškų pokyčių. Pagrindiniai pokyčiai išryškėja fizinėje, psichologinėje ir socialinėse sferose.
Brendimas išgąsdina
Fiziniai pokyčiai: spartus kūno augimas, lytinis brendimas. Tai dažnai paauglius baugina, įneša nemažai išgyvenimų. Gerai, jei fizinis vystymasis atitinka amžių bei bendraamžių toleruojamas normas, kriterijus. O jei ne? Galima tik numanyti, kas dedasi paaugusių vaikų širdyse.
Psichologiniai pokyčiai: keičiasi mąstymas, vertybių sistema, sustiprėja poreikis labiau pažinti save. Toliau formuojasi savivertės jausmas. Ryškūs pokyčiai emocinėje sferoje – daug minčių, jausmų, ir dažnai prieštaringų, tad natūralu, kad sustiprėja vidiniai konfliktai.
Paauglystėje randasi minčių apie ateitį, pradedama ieškoti atsakymų į klausimus: „Kas aš esu?”, „Kuo aš tapsiu?”, „Kokia mano gyvenimo prasmė?”.
Autoritetas – draugai
Socialiniai pokyčiai: paauglių nebetenkina buvę santykiai su suaugusiais. Vaikams vis didesnę įtaką pradeda daryti bendraamžiai. Savo elgesiu paaugliai siekia didesnės nepriklausomybės bei savarankiškumo. Nori būti išklausyti, turėti galimybę garsiai pareikšti savo nuomonę pačiais įvairiausiais klausimais. Jiems svarbus tėvų išklausymas, supratimas bei palaikymas. Paaugliai jautriai pradeda reaguoti į tėvų pamokymus, kritiką, moralizavimą.
Suaugusieji priversti persiorientuoti į kitą bendravimo lygį, jei nori taikesnių santykių su savo paaugusiais vaikais. Priešingu atveju gyvenimas su paaugliu gali virsti tikru pragaru.
Problemų netrūksta
Kaip paauglys susitvarkys su savo pokyčiais, labai priklauso nuo jo savęs kaip asmenybės vertinimo. Jei vaikas save vertina prastai, susidoroti su užgriuvusiais prieštaravimais jam bus sunku. Jei paauglys save vertina pakankamai adekvačiai, jis nebijos ieškoti pagalbos ir kabinsis į gyvenimą, net ištikus įvairiems sunkumams.
Natūraliai kyla klausimas: „Ar mūsų paaugliui jau taip lengva?”.
Visi šie pokyčiai vienaip ar kitaip sąlygoja paauglių elgesio problemas: agresyvumą, nepaklusnumą, konfliktiškumą , veikia jų emocinę būseną: įtampą, depresiškumą, mintis apie savižudybę, mokymosi sunkumus, alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų vartojimą. Praktika rodo, kad retą paauglį aplenkia viena ar kita iš šių problemų. Tad būkite budrūs, tėveliai, kad laiku pastebėtumėte tai, kas dedasi su jūsų vaiku.
Susilpnėja savikontrolė
Kuo dar ypatingas šis periodas? Šiuo laikotarpiu vyksta gana intensyvus vaiko asmenybės persiformavimo į suaugusiojo asmenybę procesas. Paprasčiau kalbant, vaikas turi suspėti per paauglystės laikotarpį tapti suaugusiu. Todėl šį periodą ir lydi begalės sunkumų, dvasinių krizių bei atsiranda elgesys, kuris dažnai netelpa į mums priimtinas elgesio ir moralės normas.
Padėtį sunkina tai, jog lytinio brendimo laikotarpiu laikinai sutrinka harmonija tarp smegenų žievės ir požievio procesų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad laikinai susilpnėja vidinis paauglio savikontrolės mechanizmas, todėl jo elgesį dažnai sąlygoja staiga kilusios emocijos, instinktai, potraukiai. Tuo ir galima paaiškinti jo staigius išsišokimus, perdėtai jautrų reagavimą į pastabas ar kritiką išorės ar jų gebėjimų vertinimo atžvilgiu, padidėjusį nervingumą, jautrumą, dirglumą.
Išgyvena nuolatinį stresą
Ir nieko mes čia negalime padaryti. Tiesiog apsiginkluoti kantrybe, o paaugliui peržengus leistino ir toleruojamo elgesio ribas – žaibiškai sureaguoti ir akivaizdžiai parodyti ženklą „stop”. Svarbu tai padaryti laiku, kol nepageidautinas elgesys neužsifiksavo ir netapo elgesio stiliumi bei būdu išsikovoti taip savo vietą šeimoje, mokykloje, santykiuose su bendraamžiais.
Svarbiausia yra tai, kad vaikas, tapęs paaugliu ir susipažindamas su pačiu savimi, turi lyg ir iš naujo išmokti gyventi, bet jau kitokiame pasaulyje.
Paauglystė yra tarsi nežinomybės laikas, kai, viena vertus, yra daug jausmų, išgyvenimų, norų, siekimų, bet, kita vertus, visa tai nepažįstama, nes nežinoma, ką tai reiškia, kas tai yra, kaip reikėtų elgtis, ką daryti. Todėl paauglys yra nuolatinio streso, įtampos būsenos. Bet tai būtinas periodas. Kiekvienas turi jį išgyventi, nes būtent taip yra mokomasi, taip kaupiama patirtis.
Laukia tėvų paramos
Mes galime padėti paaugliui, suteikdami jam savarankiškumo tiek, kiek jis gali jo turėti, pakelti, leisdami jam pasijusti atsakingam, skatindami jo atsakomybės jausmą. Todėl būtina nustatyti ir tam tikras ribas, kurios jį apsaugotų. Paaugliai nori, kad tėvai juos apsaugotų kilus grėsmei, nes jie ribų dažnai nejaučia.