Vis labiau vėstantys ir rudenėjantys orai primena apie artėjančią Paukščių palydos šventę.
Kasmet pirmąjį spalio savaitgalį įvairiose valstybėse žmonės vyksta į gamtą ir grožisi į pietus iškeliaujančiais paukščiais.
Šiltuosiuose kraštuose apsistos ne vien, pasak senolių, vaikus į mūsų šeimas atnešantys gandrai.
Pamojuosime ir palinkėsime į Lietuvą sugrįžti visiems sparnuočiams, žiemą praleisiantiems toli nuo mūsų šalies.
Pasak ornitologų Gintaro Riaubos ir Vytauto Jusio, savo perimvietes jau paliko varnėnai, lakštingalos, alksninukės, zylės, kikiliai, gandrai ir kiti vabzdžialesiai.
Likusioji migrantų dalis išskris po pirmųjų šalnų.
Kaip pavyzdį ornitologai paminėjo kelionei besiruošiančias gerves. „Jos kelionei paprastai išsiruošia sulaukusios pirmųjų šalnų. Skrenda sustodamos pailsėti, tausodamos maisto atsargas. Bet jau ir praėjusiais savaitgaliais galėjome stebėti didžiulius pulkus išskrendančių pilkųjų žąsų ir gervių”, – pasakojo paukščių migracijos stebėtojai.
Ornitologų duomenimis, paukščių migracijos bangas lemia sezono kaita ir vėstantys orai. ,,Todėl visi, norintys atsisveikinti su mūsų kraštą paliekančiais paukščiais, dar turės galimybių juos stebėti praskrendančius ar sustojusius trumpo poilsio laukuose, pamiškėse ar prie įvairių vandens telkinių”, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Gintaras Riauba.
Pasaulinis paukščių stebėjimas per palydas reguliariai vyksta nuo 1993 metų, tačiau kasmet organizuojamo renginio tikslas nepakito. Siekiama informuoti kiek įmanoma daugiau žmonių, kad šie kartu su kitų valstybių gyventojais stebėtų paukščius ir juos registruotų.
Praėjusiais metais Lietuvos paukščių stebėtojai į žiemavietes išlydėjo rekordinį skaičių migruojančių paukščių – per 516 tūkstančių.