Gyventojus nuo potvynio jų pačių butuose gali išgelbėti tik namų valdų ar bendrijų atsakingumas ir avarinės tarnybos.
Žmonės dažnai klaidingai mano, jog prasidėjus liūčiai, vanduo į jų butus ima skverbtis pro stogą.
Išties daugiausia problemų kyla tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose lietaus nutekėjimo vamzdžiai yra ne išorėje, o namo viduje.
Per vasarą į juos suteka nuo karščio išsilydžiusi ant stogo esanti derva bei kiti nešvarumai.
Dėl šios priežasties lietaus vandens nutekėjimo vamzdžiai tampa nepralaidūs, o jiems trūkus vanduo ima veržtis į butus.
Namų valdoms ir bendrijoms privalomi statinių priežiūros darbai.
Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus teigimu, namų valdų ar bendrijų specialistai lietaus nutekėjimo vamzdžius turi patikrinti bent kartą per metus.
Jei vanduo per liūtį į butą ima skverbtis dieną, pagalbos ieškoti reikia namą administruojančioje bendrovėje.
Jei tokia nelaimė ištinka naktį, reikia kviestis avarinę tarnybą.
Klaipėdoje veikia dvi avarinės tarnybos, viena iš jų į iškvietimą gali ir nereaguoti.
Gyventojams būtina žinoti, su kuria iš jų namų valda yra pasirašiusi sutartį, ir kviesti būtent šią tarnybą.
Namo administratoriai į gyventojų priekaištus, kad per aplaidumą buvo užpilti butai, įprastai atsako, jog tai buvo avarinė situacija. Dažnai net priskaičiuojama papildomų mokesčių už neva avarinės situacijos likvidavimą.
„Tačiau aplaidumas tikrai negali būti avarinė situacija. Namo administratoriai privalo dirbti atsakingai ir tinkamai”, – sakė A.Šimkus.
Paklaustas, kas tokiu atveju gyventojams turi atlyginti patirtus nuostolius, pašnekovas išskyrė du variantus.
Pirmasis – butą reikia apdrausti. Tuomet draudimo bendrovė atlygins nuostolius, o iš tų, dėl kurių jų teko patirti, tikrai reikiamą sumą išieškos.
Priešingu atveju gyventojai turi būti labai aktyvūs ir patys ieškoti teisybės.
Pirmiausia reikia įrodyti, dėl kieno kaltės per liūtį buvo užpiltas butas. Tik tada galima siekti, kad nuostoliai būtų atlyginti.