Repetitoriai – geidžiami

Korepetitorių paslaugos kainuoja brangiau nei aukštojo mokslo studijos universitete.

Nuo mokslo metų pradžios daugybė pas korepetitorius plūstančių moksleivių papildomas pamokas lanko jau ne vienerius metus.

Užmokestis už jas – didesnis nei už paskaitas aukštosiose mokyklose ir kolegijose.

Konsultacija – 30 Lt

Papildomas pamokas lanko ir pradinukai, ir abiturientai. Ne paslaptis, kad dauguma vyresniųjų klasių moksleivių papildomai mokosi tuos dalykus, kurių egzaminus žada laikyti.

Populiariausios yra anglų kalbos, istorijos, matematikos, lietuvių kalbos pamokos.

Vienos uostamiesčio mokyklų gimtosios kalbos mokytoja teigė, kad priklausomai nuo mokomojo dalyko valandos konsultacija kainuoja nuo 15 iki 30 litų.

Norintieji geriau išmokti dalyką pas korepetitorių lankosi kelis kartus per savaitę.

Gimtosios kalbos mokytoja aiškino, kad taip mokiniai siekia maksimaliai gerų rezultatų, o dėl praėjusių metų brandos egzaminų krizės, panika ir korepetitorių poreikis dar labiau išaugo.

Paprasta aritmetika

Suskaičiuoti pusmečio išlaidas korepetitorių paslaugoms nėra sunku.

Jeigu mokinys lanko papildomas pamokas pas tris mokytojus ir mokosi ilgiau nei po vieną valandą, per keturis mėnesius jis išleidžia apie 1 tūkst. 900 litų.

Klaipėdos universitete keturi mėnesiai studijų arba vienas semestras kainuoja 500 litų. Net neakivaizdinės studijos – pigesnės nei korepetitorių mokymo kursas.

Socialinių mokslų studijos (vadyba, verslo administravimas) kainuoja apie 1 100 litų, filologinės – apie 1 300 litų, o inžinerinės – šiek tiek daugiau nei 1 600 litų.

Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje dieninio skyriaus studentai už pusmetį moka 1 250 litų, neakivaizdininkai – 1 750 litų.

Mados reikalas

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Vyšniauskienė įsitikinusi, kad papildomų pamokų labiau nori tėvai nei vaikai.

„Tėvai įsivaizduoja, kad papildomai besimokančiu vaiku rūpintis nebereikės. Be to, tai mados reikalas, o visos mados anksčiau ar vėliau praeina”, – sakė D.Vyšniauskienė.

Stropiam mokiniui korepetitoriai visiškai nereikalingi.

„Jei vaikas negabus vienam ar kitam dalykui, tai ir šimtas korepetitorių nepadės”, – tvirtos nuomonės laikėsi direktoriaus pavaduotoja.

Pedagogai neslepia, kad kartais mokykloje krūvis būna didesnis nei universitete.

Sėdėdami ir pamokose, ir galvą apkraudami papildomais mokslais, mokiniai taip įsitraukia į intensyvų mokymosi procesą, kad įstoję į universitetą nebeturi ką veikti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.