Seni siekiai naujuose planuose

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas žada trumpinti eiles poliklinikose ir plėsti jų teikiamų paslaugų ratą, o rajonų ligoninių neuždarinės

Sveikatos apsaugos ministrai keičiasi, bet sveikatos pusryčių, kurių metu aptariamos įvairios aktualijos ir problemos, tradicijos tęsiamos. Tai daro ir sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas.

Sveikatos pusryčiai surengti praėjusią savaitę vykusioje parodoje „Balmedica”, į kurią pirmą kartą pakviestos dalyvauti net 35 nevyriausybinės pacientų organizacijos. Ministerijos vadovybė žada tęsti su jomis dialogą, sudaryti geresnes galimybes dalyvauti priimant sprendimus, ir kitąmet joms skirti lėšų.

Taip pat R.Turčinskas informavo, kad pradedama kurti pacientų eilių gydymo įstaigose monitoringo sistema, kuri padės jiems greičiau patekti pas gydytoją. Dar viena naujiena – ligoninėse atsiras stebėjimo lovadieniai. Ambulatorinė grandis bus skatinama suteikti kuo daugiau paslaugų.

Mokė rašyti programas

Nevyriausybinėms pacientų organizacijoms pasijusti lygiavertėmis partnerėmis leido Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimas dalyvauti parodoje „Baltmedica”. Joje veikusiame ministerijos stende sudaryta galimybė prisistatyti visuomenei net 35-ioms įvairiomis ligomis sergančius žmones vienijančioms ar sveikatingumo veikla užsiimančioms organizacijoms.

Jos per keletą parodos dienų suspėjo nuveikti nemažai naudingų darbų. Nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis” atstovai informavo apie donorystės svarbą, kalbėjo apie donorų trūkumo problemą. Jos stende parodos lankytojai galėjo užpildyti sutikimą po mirties tapti donoru, vėliau paštu jiems bus persiųstos donorų kortelės.

„Šimtai Lietuvos žmonių, sergančių sunkiomis ligomis, laukia nesulaukia donorų organų ir audinių, kurie vieninteliai gali išgelbėti jų gyvybę. Tuo tarpu donorų korteles turi vos keli tūkstančiai mūsų šalies gyventojų. Derybos su mirusiųjų artimaisiais dėl organų panaudojimo tam, kad išgytų kiti, dar dažnai baigiasi nesėkmingai dėl neigiamo visuomenės požiūrio ir paplitusių klaidingų mitų”, – sakė asociacijos „Gyvastis” prezidentė Ugnė Šakūnienė.

Sveikuolių klubas organizavo viktorinas, besidomintieji sveika mityba galėjo iš vegetarės Ksaveros Vaištarienės sužinoti įdomių sveikų patiekalų receptų. Glaukomos sąjungos ekspozicijoje gydytojas oftalmologas nemokamai matavo akispūdį, nemokamus profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus kvietė pasidaryti Lietuvos diabeto asociacija.

Parodos metu nevyriausybinėms pacientų organizacijoms dvi dienas vyko seminarai, kuriuose buvo mokoma, kaip rengti projektus. 2006 metams nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, skatinimo programai skirta 200 tūkst. litų. Šios lėšos išdalytos 26 projektams, kurie šiuo metu sėkmingai įgyvendinami.

„Jau suplanavome, kad kitais metais šiai programai skirsime 300 tūkst. litų. Suorganizavome mokymus pacientų organizacijoms, todėl tikimės, kad jos geriau pasirengs pasinaudoti šia parama”, – sakė R.Turčinskas. Ministras tikino, kad pacientų atstovų nuomonė jam svarbi. Šiuo metu rengiamas susitikimų su atskiromis organizacijomis grafikas. Jų metu ligonių atstovai galės išsakyti skaudžiausias problemas, o ministerija ieškos galimybių jiems padėti.

Pasak ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino, planuojama peržiūrėti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, ministerijos kolegijos struktūrą ir įlieti į jas šviežio kraujo. Jose turėtų atsirasti ir daugiau ligonių atstovų. „Pacientų organizacijos užsiima ir lobizmu, kad iškovotų sergantiesiems modernesnius vaistus, jų daugiau būtų kompensuojama ir tai viena svarbiausių jų funkcijų. Kuo tų organizacijų daugiau, tuo skaidresni šie procesai”, – sako H.Baubinas.

Vertins paslaugų kokybę

Ligoniai, jų atstovai jau ne vienus metus visu balsu šaukia, kad dėl didžiulių eilių negali laiku patekti pas gydytojus, jų kabinetų duris nuolatos turi varstyti vien dėl to, kad reikia recepto vaistams ar siuntimo. Specialisto konsultacijos, tyrimų tenka laukti ne tik kelias savaites, bet po kelis ir daugiau mėnesių. Ministrai keičiasi, dalija pažadus, bet padėtis negerėja.

Gal dabar ledai pagaliau pajudės? Kaip informavo ministerijos sekretorius H.Baubinas, pradėta kurti eilių gydymo įstaigose monitoringo sistemą. „Paanalizavę situaciją įsitikinome, kad eilės atskirose įstaigose ir pas atskirus specialistus labai skiriasi. Pasirodo, kad pas gydytoją, kurį pacientai vertina, tenka laukti ir po kelis mėnesius, o prie kitų kabinetų eilių visai nėra. Kai kur eiles lemia specialistų trūkumas”, – sako H.Baubinas.

Surinkus informaciją, kiek kur dirba specialistų, kokios pas juos eilės, bus galvojama apie priemones, kurios padėtų įveikti išryškėjusias problemas. Ministerijos sekretoriaus įsitikinimu, įstaigų vadovams teks pagalvoti, kaip pakeisti situaciją. Jei gydytojas nepopuliarus, galbūt neranda bendros kalbos su pacientu, jam reikėtų įgyti daugiau psichologinių žinių. Jei pacientų netenkina jo darbo kokybė – siųsti į tobulinimosi kursus, o gal ir atleisti iš darbo, jei nepasitaiso.

„Nuo kitų metų internete planuojame skelbti informaciją pacientams apie eiles įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose. Manome, kad tai jiems bus naudinga, žmonės galės greičiau gauti reikalingas paslaugas vienur ar kitur, atsivers naujos galimybės platesniam pasirinkimui – gydytojo ar įstaigos”, – aiškina ministerijos sekretorius.

„Už pinigus, kuriuos išleidžiame vieno ligonio gydymui stacionare, galime ambulatoriškai išgydyti net 3 ar 5 pacientus”, – suskaičiavo ministras. Jo teigimu, reikia skatinti ambulatorinę grandį suteikti kuo daugiau paslaugų, kad žmonės be reikalo nebūtų siuntinėjami į ligoninę. Ir tai bus daroma ne vien plečiant skatinamųjų paslaugų ratą, didinant įkainius, bet ir kitais būdais. Vienas iš jų – bus mokama ir už paslaugų kokybę.

Ją įvertinti – gana didelis darbas, bet verta, mano ministerijos sekretorius: „Pavyzdžiui, galima peržiūrėti visų šeimos gydytojų gydomus nuo diabeto ligonius – kiek dėl to, kad gerai nesureguliuojamas gydymas, patiria komplikacijų, dėl jų gydosi ligoninėje. Tada bus akivaizdu, kuris gydytojas susitvarko su savo darbu, o kuris – ne”.

Sunkumų iškyla dėl to, kad tokių duomenų rinkimas susijęs su papildomu darbu gydytojams. Šio žingsnio žengti neskubama, kol visose gydymo įstaigose nėra įdiegta informacinių technologijų. Taip pat bus mokama ir už apsilankymų skaičių. Kuo daugiau ligonių gydytojai aptarnaus, tuo daugiau gaus pinigų.

Be reikalo neeikvos lėšų

Ministerijos vadovai įsitikinę, kad daug galima nuveikti organizacinėmis priemonėmis, nedidinant finansavimo. Taupyti pinigus padės ir toks paprastas sprendimas kaip stebėjimo, arba observacinių lovadienių, įteisinimas. Ligonių stebėjimui skirtos palatos atsiras priėmimo skyriuose.

„Įsivaizduokime, kad rajone ligonį iš kokio nors kaimo atveža su greitąja pagalba vėlų vakarą, tačiau gydytojui apžiūrėjus paaiškėja, kad guldyti į ligoninę jo nėra būtinybės. Kur žmogų dėti, kaip jam sugrįžti į namus, jei autobusas tik kartą per dieną važiuoja? Neturėdamos kitos išeities ligoninės tokį pacientą guldydavo savaitei, ligonių kasos už tai mokėdavo, tai lėmė aukštus hospitalizacijos rodiklius”, – kalba ministerijos sekretorius.

Jau sutarta su ligonių kasomis, kad bus įteisintas naujas, observacinis, ligos profilis – vienos, dviejų ar trijų dienų. Ligoninės įgis teisėtą galimybę neišmesti tokių ligonių į gatvę, o už jų priežiūrą gauti pinigus, nors šio profilio įkainis ir bus mažesnis nei kitų. Ir lėšos bus naudojamos racionaliau, ir hospitalizacijos rodikliai nedidės.

Ministras mano, kad renovuojamų ligoninių priėmimo skyriuose tikslinga steigti specialias palatas, kuriose ligoniai būtų paguldomi vienai dienai, kol jiems bus atlikti tyrimai, nustatyta diagnozė. Vėliau jie būtų išleidžiami į namus įsitikinus, kad nėra būtinybės gydyti ligoninėje, arba perkeliami į kitą skyrių priklausomai nuo to, kokia liga nustatyta.

R.Turčinskas jau turi patarėją, kuris kuruos sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos klausimus. Juo tapo ministro kraštietis chirurgas Gintautas Oleka. Prieš keletą dešimtmečių jis dirbo Marijampolės ligoninėje, o pastaruoju metu – Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės direktoriaus pavaduotoju medicinai. Jis žada nekeisti esminių restruktūrizacijos principų – antrinio lygio kvalifikuota stacionarinė pagalba turėtų būti koncentruojama apskričių ligoninėse.

Turi išlikti ir mažesnės rajonų ligoninės, jų turi būti tiek, kad ligoniams būtų prieinamos paslaugos. Pasak G.Olekos, susiklostė nenormali situacija, kad tretinio lygio įstaigose onkologinės pagalbos pacientai turi laukti tris mėnesius ir ilgiau. Numatoma didinti specialistų skaičių, ieškoti kitų išeičių.

Ministro teigimu, ministerijoje sudaryta darbo grupė dėl ambulatorinių ir stacionaro paslaugų teikimo tvarkos ir apmokėjimo už jas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.