Mūsų šalies chirurgai moka daugiau, nei turi galimybių savo gabumus pritaikyti praktikoje
Du trys kelių centimetrų pjūveliai, prabudus po valandos miego, yra tulžies pūslės, inksto ar kokio nors auglio vidaus organuose pašalinimo pasekmė. Nesvarbu, kad miegota ant operacinio stalo. Svarbu, kad po operacijos – jokių kraujuojančių žaizdų, kraujuotų tvarsčių. Net ir skausmo išoriškai jokio, tik ten, viduje nedidelis, daug mažesnis nei ligos priepuolio metu.
Ligoniai prašo operuoti laparoskopu
Tokios yra laparoskopinės operacijos pasekmės ligoniui. Operacijos, kurios metu organas ar auglys operuojamas per mažą angą įvestais skalpeliais, o vaizdas stebimas monitoriaus ekrane. Metodas išpopuliarėjęs visoje šalyje, jį mielai renkasi ligoniai.
Privalumų yra gana daug: ligoniui mažiau skauda, greitai užgyja mažos žaizdelės, nelieka randų. Taip operuoti ligoniai daug greičiau išvyksta į namus, jiems mažiau reikia vaistų, o ateityje žymiai rečiau išsivysto poopracinė išvarža ir sąaugiminė pilvaplėvės liga, sukelianti grėsmingą komplikaciją – žarnų nepraeinamumą.
Pastaruoju metu, ištobulėjus chirurginiams įgūdžiams ir laparoskopinei technikai, operacijos tapo dar saugesnės, todėl ligonis jau pirmą dieną po operacijos gali vykti į namus.
Kauniečiai demonstravo savo patirtį
Nuo 2005 vasario mėnesio laparoskopinės tulžies pūslės pašalinimo operacijos atliekamos Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje. „Per metus mūsų skyriuje dėl tulžies pūslės akmenligės laparoskopės operacijos atliktos 81 pacientui (64 moterims ir 17 vyrų). Vidutinė operacijos trukmė – 65 minutės (nuo 25 iki 90). Visais atvejais nė vienam pacientui nereikėjo pakeisti šio operacijos metodo į atvirą. Net 38 proc. ligonių namo išvyko praėjus kelioms valandoms po operacijos, kiti, 62 proc., namo išvyko kitos dienos rytą. Komplikacijų po operacijų nepasitaikė, visi pacientai saugiai sveiko namuose ir į ligoninę pakartotinai nesikreipė. Mūsų pacientai liko patenkinti atlikta operacija ir galimybe anksčiau sugrįžti iš ligoninės namo”, – sako Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas medicinos mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius.
Apie visa tai ir tulžies pūslės akmenligės gydymą laparoskopiniu būdu Lietuvoje šis gydytojas ir jo kolega Zigmantas Urniežius pasakojo pranešime, kurį buvo pakviesti pristatyti Dešimtajame pasauliniame endoskopinės chirurgijos kongrese, neseniai vykusiame Berlyne.
Toks kvietimas pasidalyti patirtimi su kolegomis iš viso pasaulio prilygsta pripažinimui ir geram darbo įvertinimui.
Matė, kaip operuoja robotai
Lietuvos chirurgai kongrese susipažino su moderniomis chirurgijos technologijomis, taikomomis kitose šalyse. Kongreso teorinių ir praktinių užsiėmimų metu įsisavino keletą naujų chirurginės technikos naujovių, kurias jau taiko Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje.
„Visam pasaulyje chirurgija orientuota į laparoskopinę ir vis labiau ambulatorizuojama, tai yra atliekama dienos chirurgijos sąlygomis. Šiuo metodu operuojami beveik visi organai. Kongrese buvo demonstruojama daug pažangių naujovių, pavyzdžiui, padidinto vaizdo ryškumo videokamera, laparoskopinių operacijų robotai, operuojantys milimetriniu tikslumu. Pas mus videokamerą operacijos metu visada laiko chirurgas-asistentas, o Amerikoje, moderniose Europos klinikose – robotas, labai lengvai valdomas. Toks būdas yra stabilesnis, nejuda operacinis vaizdas monitoriuje, galima dar tiksliau, greičiau ir saugiau operuoti ir tai ypač aktualu dienos chirurgijoje”, – pasakoja chirurgas Jonas Andriuškevičius.
Neturi paprasčiausių tinklelių
Lietuvoje dar yra ligoninių, kuriose laparoskopinės operacijos neatliekamos. Šiam metodui taikyti reikalinga įranga yra brangi ir ji nepinga, nes nuolat tobulėja. Operuojant laparoskopu chirurgams geriau matomas operacijos laukas ir organai, jų kraujagyslės, pakitę limfmazgiai. Jeigu reikia, juos žymiai tiksliau „apčiupinėja” endoskopinis ultragarsinis daviklis. Videomonitoriai rodo labai ryškų vaizdą ir jį padidina kelis kartus. „O anksčiau buvo sakoma, kad geriau matoma paprasta akimi, operuojant atvėrus pilvaplėvės ertmę, apčiupinėjus organą rankomis”, – atsimena gydytojas Jonas Andriuškevičius.
Tačiau net ir didžiosiose mūsų šalies klinikose, kur yra naujausia ir moderniausia laparoskopinė įranga, dar ne visoms operacijoms ji taikoma. Pavyzdžiui, apie 80 proc. visų išvaržos operacijų būtų galima atlikti laparoskopiniu būdu, bet, kartą įsigijusios brangiausią aparatūrą, ligoninės neįperka paprasčiausių tinklelių, kurių reikia implantuoti operuojamam ligoniui. Toks tinklelis kainuoja nuo 100 iki 200 litų. Jam prisiūti reikia specialių vienkartinių instrumentų, kurie kainuoja apie 350 litų. Taip operacija pabrangsta puse tūkstančio litų, o iš viso Lietuvoje tokia įkainota 1750 litų, Vokietijoje – 2-3 tūkst. eurų, JAV – apie 10 tūkst. dolerių. Todėl, sako medicinos mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius, mūsų gydytojai priversti siūlyti pacientams patiems nusipirkti tinklelius ir instrumentus. Kadangi ne visi ligoniai gali skirti tiek lėšų operacijai, dažniausiai taikomas tradicinis operacinis metodas.
Nepaisant nepriteklių, medikai domisi naujausiais gydymo metodais ir tikisi juos taikyti savo darbe. Kauno apskrities ligoninės chirurgų pranešimas pasauliniame kongrese įrodė, kad mūsų šalies medikai profesionalumo prasme žengia koja kojon su kolegomis iš turtingų užsienio šalių.