Bendrijos steigiasi vangiai

Pabrangusi būstų priežiūra nepaskatino gyventojų savarankiškai tvarkyti daugiabučių ūkį

Daugelis gyventojų piktinasi pabrangusiomis namų priežiūros paslaugomis, tačiau kol kas tik Centre aktyviau domimasi galimybėmis tapti nepriklausomais nuo būstų administratorių.

Antra vertus, ir bendrijos dar nepakankamai išnaudoja teikiamas galimybes.

Tuo tarpu kai kurie daugiabučių statytojai bendrijų įsteigimą jau naudoja kaip vieną būdų pritraukti klientus statomiems būstams.

Aktyviausias -miesto centras

Civilinis kodeksas įpareigoja administruojančias įmones veikti gyventojų naudai – rūpintis kuo mažesnėmis techninės priežiūros kainomis ir geresne priežiūros kokybe, tačiau mikrorajonuose šios paslaugos įkainiai labai skiriasi.

Techninės priežiūros tarifas gali būti nuo 6,9 cento iki 16,7 cento už kv. m be PVM.

Brangiausiai kainuoja senesnių kaip 35 metų namų, kuriuose yra visi patogumai, priežiūra. Tokių būstų daugiausia yra Centro seniūnijoje, čia gyventojams bene labiausiai padidėjo administratoriaus siunčiamos sąskaitos.

Centro seniūnijos vyriausiasis specialistas Raimundas Danilevičius sakė, kad žmonės, gavę didesnes nei seniau sąskaitas, pradėjo aktyviai domėtis bendrijų steigimu.

„Keturių daugiabučių namų gyventojai jau rengia susirinkimus ir ketina steigti bendrijas”, – teigė R.Danilevičius. Jo nuomone, gegužės mėnesį apie 30 proc. Centro gyventojų kitų metų pavasarį atsiskirs nuo administratoriaus.

„Tai daryti žmones verčia brangus šildymo sezonas”, – mano R.Danilevičius.

Daugelis dar laukia

Kituose mikrorajonuose gyventojai dar nėra tokie aktyvūs. Gričiupio seniūnas Ričardas Rusteika teigė, kad šioje seniūnijoje per pusantrų metų įsteigta tik viena bendrija.

„Pas mus mažiau nesusipratimų su administruojančia daugiabučius įmone, nes ji įsikūrusi šalia seniūnijos, todėl galime greitai reaguoti į iškilusius klausimus. Tikriausiai tai viena priežasčių, dėl ko žmonės čia kol kas vangiai domisi galimybėmis savarankiškai tvarkyti savo namų ūkius”, – svarstė seniūnas.

Didžiausioje Dainavos seniūnijoje žmonės irgi neskuba burtis į bendrijas.

„Administratorių įmonės veikia dar neseniai ir gyventojai nori įsitikinti, ar verta ryžtis permainoms, – mano Dainavos seniūnijos vyriausiasis specialistas Stasys Zurza. – Mūsų mikrorajone dauguma žmonių yra pagyvenę ir į visas permainas žiūri atsargiai, jiems trūksta iniciatyvos”.

Įžvelgia daug privalumų

Prieš metus įsteigtos Taikos 117-osios bendrijos pirmininkė Irena Vazgienė įsitikinusi, kad gyventojams verta savarankiškai tvarkyti savo ūkį.

„Mūsų namas buvo labai apleistas, nors mokėjome nemažus mokesčius, dabar jie keliais litais mažesni, – pasakojo ji. – Sutvarkėme laiptinių duris, aplinką, ketiname parengti kiemo detalųjį planą”.

Savivaldybės administracija yra skelbusi, kad anksčiau daugiabučius valdžiusios butų ūkio tarnybos turėtų grąžinti sukauptas gyventojų lėšas.

„Tai visiškai beviltiška, nes tų pinigų tikrai nelikę, – mano I.Vazgienė. – Anksčiau už paprastą lemputės įsukimą mokėdavome apie šimtą litų. Dabar niekaip neįrodysime, kad už seniau sumokėtus mokesčius namo priežiūrai iš esmės nieko nebuvo padaryta, todėl reikia viską nubraukti ir žiūrėti į ateitį”.

Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės direktorius Gaudentas Žilys pastebi, kad įkūrus bendriją ne visada sumažėja mokesčiai.

„Aptarnaujant daug daugiabučių galima sumažinti priežiūros išlaidas, – mano jis. – Be to, gyventojai turėtų žinoti, kad jie gali kaupti lėšas namo remontui.

Deja, dauguma dar nepasitiki administratoriais.

Kai kurie klaidingai galvoja, kad kapitalinį pastato remontą turime atlikti už eksploatacinius mokesčius. Bet jie skirti tik bendrai priežiūrai”.

Išnaudojamos ne visos galimybės

Namų savininkų bendrijų rėmimo fondo tarybos pirmininkas Elegijus Dzežulskis-Duonys sakė, kad svarbus bendrijų privalumas – galimybė pretenduoti į valstybės paramą renovuoti senus daugiabučių pastatus: pakeisti langus, apšiltinti sienas, pakeisti stogo dangą.

„Bendrijos namų renovacijai gali tikėtis 30 proc. lėšų gauti iš valstybės, o miesto Tarybai siūlysime pritarti nuo kitų metų skirti iki 20 proc. paramą ir iš miesto biudžeto”, – teigė E.Dzežulskis-Duonys. Kaune šia galimybe dar nepasinaudojo nė viena bendrija. Tik keli namai renovuoti už Pasaulio banko lėšas.

Neišnaudojamas ir bendrijų rėmimo fondas. Iš jo galima gauti 30 proc. kompensaciją rengti kiemų detaliuosius planus, atnaujinti šilumos mazgus, atgauti pusę sumokėtos sumos už avarijų likvidavimo darbus, bendrijos steigimo išlaidas.

„Iš 350 tūkst. litų šiais metais bendrijoms pagal prašymus skyrėme tik apie pusę šios sumos. Iki gruodžio dar tikimės sulaukti prašymų už 2005 ir 2006 metais bendrijose atliktus darbus”, – sakė E.Dzežulskis-Duonys.

Dažniausiai bendrijos iš fondo prašė lėšų stogams remontuoti, dvi nori rengti kiemų detaliuosius planus, trys atgauti pusę įsteigimo išlaidų.

E.Dzežulskis-Duonys pripažino, kad teikiama parama daugumai mažas pajamas turinčių daugiabučių gyventojų nėra patraukli.

„Nemažai žmonių yra garbaus amžiaus ir jie nelinkę skirti pinigų ateičiai, – mano jis. – Manau, daug geriau ši problema sprendžiama Lenkijoje. Ten valstybė daugiau skiria dėmesio daugiabučių atnaujinimui”.

Bendrijos tampa ir rinkodaros įrankiu

Kaune du daugiabučius pastačiusi įmonė „Centromera” pirmoji šalyje nusprendė pati įsteigti naujakurių bendriją.

„Tai darome norėdami tapti patrauklesnis už konkurentus, kurie tik parduoda pastatytą namą”, – teigė įmonės atstovas Raimundas Kružinauskas.

Jis pusę metų buvo vieno naujo daugiabučio pirmininku, o vėliau šias pareigas perleido gyventojų išrinktam lyderiui.

„Per pusmetį susirinkimuose paaiškėja iniciatyviausi namo gyventojai, kuriems perduodu savo patirtį, – aiškino R.Kružinauskas. – Manau, kad tik gyvenantis kartu su kitais bendrijos nariais pirmininkas nuoširdžiai rūpinsis namo reikalais”.

Iš 5 tūkst. daugiabučių bendrijoms priklauso tik ketvirtadalis. Apie 10 proc. gyvenamųjų namų Kaune yra avarinės būklės.