Lietuvos rinktinės vartininkas prisipažįsta ilgai kentėjęs ant Maskvos „Dinamo” atsarginių žaidėjų suolo, kol tapo pagrindiniu šios komandos vartininku
Žydrūnas Karčemarskas pagaliau gali vadintis pagrindiniu Maskvos „Dinamo” vartininku. Tačiau prireikė ypatingų aplinkybių, kad lietuvis gautų šį vaidmenį. Ž.Karčemarskas „Dinamo” vartuose pakeitė patyrusį Sergejų Ovčinikovą, kai šis kumščiais užsipuolė teisėją, buvo diskvalifikuotas penkerioms rungtynėms, o vėliau įtrauktas į parduodamų žaidėjų sąrašą. Tai reiškia, kad rusas formaliai tebėra „Dinamo” narys, tačiau komandai jis nereikalingas.
Pagrindiniu Maskvos ekipos vartų sargu Ž.Karčemarskas tapo komandai itin sunkiu metu. „Dinamo” išgyvena nuosmukį ir kovoja dėl išlikimo aukščiausioje lygoje. Maskvos ekipa per 22 rungtynes surinko vos 18 taškų ir iš 16 komandų yra 14-a. „Dinamo” gynyba yra labai skylėta, todėl lietuviui labai dažnai tenka traukti kamuolį iš savų vartų. Po 3 įvarčius jam įmušė ne tik Maskvos CSKA ir Ramenskojės „Saturn”, bet ir vos 15-ąją vietą užimantys Maskvos „Torpedo” žaidėjai. Lietuvos rinktinėje vartininkas puikiai sužaidė mačą su Italija, tačiau po to namie mūsiškiai pralaimėjo škotams 1:2, o Ž.Karčemarskas buvo kaltas dėl vieno praleisto įvarčio.
Atsitiktinė sėkmė
Po virtinės pralaimėjimų Ž.Karčemarsko nuotaika, be abejo, buvo prasta, tačiau jis mielai sutiko atsakyti į LŽ korespondento klausimus.
– Kodėl taip lengvai sutikote duoti interviu?
– Tenka priprasti. Lietuvos rinktinėje aš jau seniai esu pagrindinis vartininkas, o „Dinamo” toks tapau atsitiktinai. Žinau, kad dabar su jūsų kolegomis teks bendrauti vis dažniau. Anksčiau tai turėjo daryti Bosas (S.Ovčinikovo pravardė), tačiau jo komandoje nėra.
– Kalbate apie jo diskvalifikaciją ir tai, kad buvo įtrauktas į parduodamų žaidėjų sąrašą?
– Be abejo. Man tai buvo labai netikėta. Juk anksčiau aš aikštėje pasirodydavau tik po keitimų, ir tai labai retai. Žaidimo praktikos neturėjau jokios, nes antrojoje komandoje žaisti neleido bijodami, kad gausiu traumą. Taip išėjo, kad buvau antras vartininkas, kuris turi būti pasirengęs bet kurią akimirką eiti žaisti, o iš tikrųjų sėdėjau ant suolo ir su kamuoliu dirbdavau tik per treniruotes. Taip galima ir „perdegti”. Todėl manau, kad man pasisekė. Žinoma, niekam nelinkėčiau tokio likimo kaip Boso. Tačiau jis pats kaltas dėl to, kas nutiko. Taip elgtis negalima.
– Bijojau, kad „Dinamo” galite likti amžinai antras. Sutikite, pagrindo tam buvo. Pagrindiniai vartininkai išeidavo (pavyzdžiui, Romanas Berezovskis), tačiau į jų vietą ateidavo kitos žvaigždės. Kaip jūs tada jautėtės, kodėl neperėjote į kitą klubą?
– Nepasakysiu nieko originalaus. Kentėjau, dirbau iš visų jėgų per treniruotes ir laukiau savo valandos. Kažkodėl buvau tikras, kad tokia akimirka ateis. Tiesa, nemaniau, kad viskas išeis taip, kaip išėjo. Juo labiau kad mano santykiai su Bosu buvo puikūs nuo pat pirmos dienos, Sergejus man daug padėjo prieš savo diskvalifikaciją ir jau po jos. Susiskambiname ir dabar, kai jis jau nepasirodo „Dinamo” bazėje.
– Galima justi, kad dėl didelio skaičiaus praleistų įvarčių kaltinate tik save. Juk gynėjai tiesiog palikdavo jus vieną prieš puolėjus…
– Bet ar aš padariau viską, ką galėjau? Jūs sakote „Italija, Italija”… Su Italijos rinktine man žaisti buvo lengviausia, nieko ypatingo garsieji Antonio Cassano, Filippo Inzaghi, Fabio Grosso nepademonstravo. Gal porą kamuolių ir „ištraukiau”. Tačiau paskutinėmis minutėmis vos pats nesukūriau įvarčio į savo vartus. Nepastebėjote? Na ir gerai… Tačiau aš žinau, kad viename epizode išbėgęs iš vartų elgiausi kvailai.
– Tačiau „Torpedo”, CSKA ir „Saturn” žaidėjai jus tiesiog sušaudydavo.
– Pridursiu, ir škotai… Per rungtynės su Italijos ir Škotijos komandomis žaidė tarsi dvi skirtingos Lietuvos rinktinės. Pirmą mačą galime priskirti prie sėkmingų, o dėl antro labai gėda. Atrodo, kad tai kažkokia grynai lietuviška liga. Juk jau ne pirmą kartą puikiai pradedame svarbių turnyrų atrankos varžybas, nors nuolat patenkame į labai stiprių varžovų kompaniją. Sukuriame sensaciją žaisdami su kuo nors iš elito, o po to pralaimime parankesniam ir lengviau įveikiamam varžovui. Kodėl taip yra, turi aiškintis treneriai. Beje, per mačą su škotais turėjo įtakos Deivido Česnauskio liga ir Deivido Šembero diskvalifikacija. Vienas iš dviejų škotų įmuštų įvarčių guli ant mano sąžinės.
Verta paminėti ir dar vieną veiksnį. Ir „Dinamo”, ir Lietuvos rinktinėje mano komandos draugai labai prastai žaidžia puldamiesi – sukuriame mažai progų įvarčiams. Gindamiesi taip pat klystame, ypač tai pasakytina apie „Dinamo”. Maskvos klube atrodo, kad saugams ir puolėjams gėda grįžti ir padėti gynėjams. Jų jėgos nėra begalinės, todėl varžovai ir susikuria progų smūgiuoti į mano vartus. Man telieka taisyti kitų klaidas ir tikėtis pagalbos iš fortūnos. Deja, pastaruoju metu ji nėra mūsų sąjungininkė. Bijau, kad netrukus iškrisime į Rusijos pirmąją lygą, o tokiam garsiam klubui kaip „Dinamo” tai būtų tikra gėda.
– Jums iš tribūnų jau dabar šaukia: „Nedarykine gėdos „Dinamo”. Man atrodo, kad „Dinamo” trūksta tvirtos trenerio rankos.
– Dažnas trenerių keitimas prie gero nepriveda. Labai nemalonus buvo Jurijaus Siomino atsistatydinimas. Galiu prisipažinti: dėl daug ko kalti buvome mes patys – žaidėjai. Pasinaudojome jo minkštumu, neteisingai supratome inteligentišką jo būdą. Itin akiplėšiškai trenerio atžvilgiu elgėsi legionieriai, pirmiausia portugalai. Pažiūrėkite, kaip pas mus žaidė Maniche. Nežaidė, o vaikščiojo. O kaip bėgiojo per pasaulio čempionatą Vokietijoje? J.Siominas iš „Lokomotiv” į komandą atsivedė Aleksejų Smertiną, Dmitrijų Chochlovą, S.Ovčinikovą, brazilą Limą. Tikėjosi, kad jie neutralizuos per gerai apie save pradėjusias galvoti Portugalijos žvaigždes. Tačiau viskas išėjo priešingai, naujokai pasekė jų pavyzdžiu… Tad visi esame kalti prieš J.Siominą.
Tiesa, negali rezultatams įtakos neturėti ir kitas dalykas. Mažai kas žino, tačiau mums jau seniai nemoka algų – apie premijas net nekalbu. Pavyzdžiui, net pačiam A.Smertinui nemokėjo atlyginimo 5 mėnesius!
Buffonas bėgo per visą aikštę
– Rusijos čempionato varžybas užsienyje rodo retai, todėl garsių klubų atstovams į akis pirmiausia galima patekti per rinktinės varžybas. Po gerų rungtynių Rusijos nacionalinėje komandoje su žinomomis užsienio ekipomis kontraktus pasirašė jau ne vienas futbolininkas. Ar jumis kas nors domisi?
– Žaidėme su Italija, ne taip seniai su ispanais namie sužaidėme lygiosiomis 0:0, išvykoje pralaimėjome 0:1. Rezultatai geri, tačiau tylu, niekas nesiūlo krautis lagaminų ir keliauti į Miuncheno „Bayern”, „Liverpool” ar Milano „Inter”.
– Vartininkų marškinėlius dar kolekcionuojate?
– Be abejo.
– Koks naujausias trofėjus?
– Gialuigi Buffono marškinėliai.
– Jūs prie jo priėjote ar jis prie jūsų?
– Jis nepriėjo, o atskriejo per visą aikštę, pakeliui nusivilkdamas marškinėlius ir nusimaudamas pirštines. Tikriausiai bijojo, kad pasikeisiu marškinėliais su kuo nors iš aikštės žaidėjų. Be reikalo. Aš renku tik vartininkų atributus.