Buvęs Seimo narys konservatorius S.Kaktys mano, kad nauja parlamentinė komisija galėtų nuveikti daugiau, nei pavyko jo vadovautai komisijai
Jeigu Seimas pritartų Naujosios Sąjungos siūlymui, prie buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno J.Abromavičiaus žūties aplinkybių parlamentinio tyrimo būtų sugrįžta po šešerių metų pertraukos. Viena laikinoji komisija, nagrinėjusi šį rezonansinį nusikaltimą, Seime veikė 1997-2000 metais.
Nusprendė rinkti parašus
Vakar Naujosios sąjungos frakcija nusprendė pradėti rinkti parašus dėl laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybių sudarymui. Nutarimą dėl laikinosios komisijos sudarymo gali teikti ne mažiau kaip 29 parlamentarai. „Tokį tyrimą, atsakant ir į politinius klausimus, reikia padaryt. Ar žmonės, susiję su šituo nusikaltimu, dirba valstybės tarnyboje, kas juos rekomendavo, kaip jie pateko į tarnybą, kodėl jie vėliau buvo atleisti ir dar daug kitų klausimų”, – vakar sakė socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas.
Pasak A.Paulausko, būtina išsiaiškinti ir buvusio parlamentaro Algirdo Petrusevičiaus, į 1996-2000 metų Seimą išrinkto pagal konservatorių sąrašą, galimas sąsajas su J.Abromavičiaus žūtimi.
Bylos skaityti neleis
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Nors prokuratūra oficialiai jo neįvardijo, viešai kalbama, kad tai buvęs kaunietis Vladas Grybauskas.
Manoma, kad J.Abromavičius nužudytas, nes išsiaiškino geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo 1994 metais iniciatorius – tai esą buvę radikalai patriotai, tarp kurių neva minimas ir šiuo metu neteisėtu disponavimu ginklais įtariamas buvęs parlamentaras A.Petrusevičius.
Vakar Seimo konservatoriai, kuriems kai kurie politiniai oponentai bando mesti įtarimų šešėlį dėl menamų sąsajų su J.Abromavičiaus žudikais, sulaukė Generalinės prokuratūros atsakymo į praėjusią savaitę išsiųstą prašymą leisti susipažinti su baudžiamąja byla arba ją paviešinti. „Ikiteisminis tyrimas byloje nėra baigtas. Jūs nesate baudžiamojo proceso dalyviai, todėl neturite teisės susipažinti su bylos medžiaga”, – rašoma Generalinės prokuratūros atsakyme konservatoriams.
Generalinės prokuratūros atsakyme taip pat rašoma, kad bylos medžiaga nebus viešinama, nes tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei bei pažeistų daugelio asmenų teises ir teisėtus interesus. Pažymima, kad tyrimas byloje nebaigtas, nusikaltimo motyvas visiškai neįrodytas, versijos dėl jo dar galutinai nepatikrintos ir nepatvirtintos. Generalinė prokuratūra taip pat leidžia suprasti, kad politikų dėmesys šiai bylai – nepageidautinas.
Patvirtintų arba išsklaidytų abejones
Buvusios laikinosios parlamentinės komisijos pirmininkas S.Kaktys „Kauno dienai” sakė pritariąs idėjai, kad Seimas vėl imtųsi J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo, ir manąs, kad „tokios komisijos darbas būtų pozityvus”. Šiuo metu iš didžiosios politikos pasitraukęs buvęs Seimo narys ir ministras S.Kaktys dirba Mažeikių ligoninės traumatologu-ortopedu, tačiau tebėra Tėvynės sąjungos narys.
– Ką nauja komisija galėtų nuveikti tokio, ko nepadarė ar negalėjo padaryti Jūsų vadovaujama komisija prieš šešerius metus?
– Generalinei prokuratūrai trūksta įrodymų ir ji negali pateikti teisinių išvadų, todėl šiuo atveju politikai galbūt gali padaryti politines išvadas. Dabar tam tikros prielaidos dėl kai kurių žmonių pagarsintos spaudoje, tad komisijos darbas būtų tokias dvejones patvirtinti arba išsklaidyti. Man atrodo, kad tokios komisijos darbas būtų naudingas.
– Kai kurie parlamentarai, netgi Jūsų vadovautos komisijos nariai, tikina, kad naujos komisijos darbas būtų neperspektyvus, nes politikai neturi tokių procesinių įgaliojimų kaip teisėsaugos pareigūnai, o nusikaltimas iki šiol juridine prasme nėra išaiškintas.
– Komisija dabar tikriausiai turėtų galimybę susipažinti su didesniu bylos medžiagos kiekiu, nei mes galėjome. Be to, prokuratūra paskelbė, kad pagrindinis kaltininkas, kuris įvykdė šią veiką, yra žuvęs, todėl, kaip suprantu, komisijos rankos šiuo metu būtų laisvesnės. Jeigu būtų mažiau politikuojama, jei būtų daugiau geranoriškumo ir noro ieškoti tiesos, ši komisija turėtų galimybę išsiaiškinti daugiau dalykų. Žinoma, viskas priklausytų nuo komisijai suteiktų įgaliojimų ir to, kaip ji dirbtų.
V.Grybausko pavardė buvo minima
– Kai kurie ankstesnės komisijos nariai tvirtina, kad jūs nieko ypatingo nuveikti ir negalėjote, tik išklausydavote prokuratūros atstovų pranešimų, ir tuo viskas baigdavosi. Sutiktumėte su tokiu vertinimu?
– Nereikia pamiršti, kad parlamentarai nėra operatyvinės veiklos subjektai, kuriems būtų suteikti įgaliojimai taikyti kokias nors sankcijas ar vykdyti operatyvinį tyrimą. Parlamentinės komisijos uždavinys – pateikti politinį įvertinimą. Mes analizavome, kaip tuo metu buvo vykdomas tyrimas. Tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas A.Paulauskas reguliariai ateidavo į komisiją ir pateikdavo tokius duomenis, kokius prokuratūra galėdavo pateikti. Mes jau tuomet buvome susiformavę tam tikras prielaidas, kad J.Abromavičiaus žūtis yra susijusi su jo turėtais duomenimis, su tuo, kad jis savo surinktą informaciją pasirinktinai teikdavo kelioms tarnyboms – Krašto apsaugos ministerijos Antrajam departamentui, VSD, taip pat ir Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai. Toks manipuliavimas duomenimis sukėlė grėsmę jam pačiam – kažkokie žmonės pasijuto nesaugūs. Mes taip tuomet ir komentuodavome šį nusikaltimą.
– Ar jūsų komisijos posėdžiuose skambėjo V.Grybausko pavardė?
– Taip, V.Grybausko, kuris žuvo nuo savadarbio sprogstamojo įtaiso, pavardė buvo minima. Bet tai buvo tiesiog versija. Mes nežinojome daugiau, negu žinojo Generalinė prokuratūra. Galbūt prokuratūra ir anksčiau turėjo daugiau duomenų apie šį žmogų, tačiau jų mums nepateikė. Jeigu bus sukurta nauja komisija, tai, matyt, ji pasiims visą mūsų sukauptą medžiagą ir galės analizuoti, kaip dirbo mūsų komisija.
Nieko pridengti negalėjo
– Ar Jums nebuvo keista, kad 2000-aisiais Seimas nusprendė nebepratęsti jūsų komisijos pradėto darbo?
– Tuo metu aš jau nebebuvau Seimo nariu ir man sunku vertinti, kokiais motyvais remiantis buvo nuspręsta darbo netęsti.
– Kaip vertinate teisėsaugos institucijų darbą iš tuometinių pozicijų?
– Man atrodo, kad tuomet Generalinei prokuratūrai ir kitoms žinyboms tiesiog trūko noro sukoncentruoti didesnes pajėgas šiam nusikaltimui ištirti. Buvo susidaręs įspūdis, kad tarp atskirų žinybų trūko ryšio. Iš pat pradžių, kai nusikaltimo pėdsakai dar buvo aiškūs, labai trūko to bendradarbiavimo ir intensyvumo. Galbūt turėjo būti ir griežtesnė šių institucijų parlamentinė kontrolė, tuomet tikėtina, kad rezultatų būtų pasiekta anksčiau.
– Kai kurie konservatorių oponentai dabar teigia, kad Jūsų vadovauta laikinoji komisija buvo sukurta tam, kad būtų užtušuotos galimos sąsajos tarp jūsų partijos ir J.Abromavičiaus žudikų.
– Nesutikčiau su tuo. Kontroversiškų vertinimų būta ir tuomet, nes tai suprantama – visada politinė kova tarp atskirų partijų reikalauja tokios dirbtinės įtampos. Tačiau, vertinant objektyviai, komisijoje dirbo dešimt parlamentarų iš įvairių politinių jėgų. Ir nė vienas iš jų tuomet nepareiškė, kad jiems nepateikiami kokie nors duomenys, kad jie diskriminuojami. Kai svarstėme tarpines išvadas, nebuvo taip, kad kuriam nors nebūtų leista pareikšti savo nuomonės. Ką nors pridengti šia komisija tiesiog nebuvo galimybės. Tokios kalbos – tik tuščias pjuvenų pjaustymas. Dabar tokias kalbas siečiau su artėjančiais savivaldybių tarybų rinkimais, kuriuos visos partijos vertina labai rimtai.