AB „Dainava” baigia lipti iš 2003-iųjų finansinės duobės, kai prarado didžiausią produkcijos užsakovą Vokietijoje ir šis paliko 800 tūkstančių litų skolą. Nors darbuotojų siuvimo fabrike per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, metinė apyvarta stabili – 16 milijonų litų. „Šiemet jau galėjome skirti lėšų gamybinių pastatų ir jų stogų remontui, sugrįžo vienas stambus užsakovas, turime daug darbo ir užsakymų, priimtume į darbą 50 siuvėjų ir lygintojų”, – naujienomis dalijosi „Dainavos” generalinė direktorė Regina Morkuvienė.
Produkcijos užsakovai derasi iki cento
Dėl įvairių priežasčių „Dainavą” pastaraisiais metais paliko 150 darbuotojų. Dabar čia triūsia iš viso 550 žmonių. Produkcijos asortimentas išliko toks pats, kaip ir anksčiau, – siuvami moteriški drabužiai, pradedant palaidinėmis ir baigiant paltais.
„Jau visiems kitiems metams sudarytos sutartys dėl produkcijos užsakymų. O tai rodo, kad „Dainava” buvo ir yra svarbi savo užsakovams”, – pasidžiaugė R.Morkuvienė.
Šiuo metu fabrikas siuva garsių prekių ženklų produkciją: „Betty Barclay”, „Vera Mond”, „Gill Bret”. Šiais pažymėti „Dainavoje” siūti moteriški drabužiai parduodami Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje ir kitur.
„Lietuvos rinka mums per maža, nes produkcijos pajėgiame pagaminti daugiau, negu užsako šalies prekybininkai. Alytuje „Dainavos” gaminiais prekiaujame tik įmonės parduotuvėje. Ji tapo itin populiari – prekės paklausios, kokybiškos ir nebrangios”, – teigė generalinė direktorė.
Didžiausios „Dainavos” produkcijos užsakovės – firmos „Montana”, „Bauer” ir „Steilmann” iš Vokietijos, „Marimeco” iš Danijos, „Marks & Spencer” iš Didžiosios Britanijos ir kitos.
Šį pavasarį stambaus užsakovo „Marks & Spencer” ir „Dainavos” sutartis nutrūko, nes įvyko nesutarimas dėl kainų. Firmai „Dainavos” produkcija buvo per brangi. Bet po kelių mėnesių anglai vėl parodė iniciatyvą sutartį pratęsti. „Tikriausiai suprato, kad įmonės patikimumas ir gaminių kokybė ne visada lemia kainą, todėl sutiko mokėti brangiau ir užsakymų pateikė iki kitų metų vidurio”, – sakė R.Morkuvienė.
„Marks & Spencer” fabrikas siuva moteriškas kelnes, kartais švarkus ir paltus.
„Su užsakovais visada vyksta intensyvios derybos dėl kainos, nes jie derasi iki kiekvieno euro cento”, – tvirtino generalinė direktorė.
Ji, paklausta, kuo ypatingi „Dainavoje” pasiūti moteriški drabužiai, kad turi paklausą užsienyje, teigė: „Gaminiai geros konstrukcijos, iš kokybiškų audinių ir nepriekaištingai pasiūti”.
Papildoma darbo jėga – subrangovai
Prabilus apie darbuotojų mažėjimą ir stabilią apyvartą, kilo klausimas, kodėl ji nemažėja. Įmonės vadovė aiškino, jog fabrikas turi keliolika subrangovų siuvimo bendrovių Alytuje, Marijampolėje, Ukmergėje, Kaune, Vilniuje. Šios siuva tą patį, ką ir „Dainava”, taip įmonė pajėgia įvykdyti užsakymus ir išspręsti darbo jėgos stygiaus problemą.
Gamybos direktorės Reginos Rasimienės tvirtinimu, „Dainava” viena pamaina pradėjo dirbti 2004-aisiais: „Tai lėmė sumažėjęs darbuotojų skaičius, taip pat ir darbininkų noras. Dabar žmonės jau nebenorėtų dirbti pamainomis. Kadangi pas mus triūsia daugiausia moterų, toks noras labai suprantamas, nes mamos ryte vaikams padaro pusryčius ir išleidžia į mokyklą. Pačios geriau išsimiega, pailsi, ilgiau pabūna su šeima, todėl ir darbas našesnis, ir nuotaika geresnė”.
Darbuotojų atlyginimai nuo 600 iki 1,8 tūkstančio litų. „Algos keliamos per minutės įkainių didinimą, bet jis vis dėlto priklauso nuo darbo spartos. Mes daug dėmesio skiriame darbui organizuoti, stengiamės darbo vietas siuvėjoms įrengti patogiai ir nuolat aprūpinti darbu, kad per trumpesnį laiką daugiau pasiūtų ir daugiau užsidirbtų. Sparčioms, darbščioms moterims įmonėje sudarytos sąlygos užsidirbti”, – aiškino R.Rasimienė.
„Dainava” šiandien į darbą priimtų 50 siuvėjų. Fabriko vadovės netgi siūlo siuvėjoms iš Simno ir Butrimonių, kur anksčiau buvo siuvimo įmonės, savo transportu po penkias atvykti į darbą, įmonė pasirengusi padengti kelionės išlaidas.
Pradėta investuoti į gamybos pastatus
Gamybos direktorė piktinosi Alytuje besikuriančių siuvimo įmonių agresyvumu ir „Dainavos” siuvėjų viliojimu nerealiais pažadais: „Moterys pereiti dirbti bandomos gundyti kone juodosiomis technologijomis ir šmeižtu paremtais gandais. Joms žadami nauji įrenginiai, dideli atlyginimai, kartais net ir vokeliuose. Iš patirties galiu pasakyti: siuvimo profilio bendrovės gyvena vienodomis rinkos sąlygomis. Jei ką nors ir pavyksta suvilioti, naujoje įmonėje žmonės stebuklų neranda – už naują įrangą reikia atidirbti per mažinamus įkainius, mažesnį atlyginimą, tad prisieina ir grįžti”.
R.Morkuvienės nuomone, įmonėms būtų lengviau kvėpuoti, jeigu valstybė mažintų ne tik fizinių asmenų pajamų mokestį, bet ir „Sodros” įmokas. Abi direktorės neslėpė: fabrike branginamas kiekvienas žmogus, nes tik darbuotojų pastangomis įmonė ir gyvuoja.
Šiemet siuvimo fabrikas 380 tūkstančių litų iš apyvartinių lėšų panaudojo gamybinių pastatų ir jų stogų remontui, sanitariniams mazgams atnaujinti. Mat 1978-aisiais pastatyti įmonės gamybiniai korpusai nė karto nebuvo kapitaliai remontuoti. Kitąmet planuojama keisti senus, supuvusius ir išklibusius gamybos korpusų langus. Taigi ir dirbantiems žmonėms bus šilčiau, ir įmonei šildymas mažiau kainuos.
Generalinės direktorės, palyginti su kitų Alytaus įmonių vadovų darbo kabinetas, ko gero, vienintelis sovietmečio palikimas , nes beveik nesiskiria nuo darbuotojų arbatinės patalpų: neatnaujintas jau 25-eri metai.
„Tikriausiai esu visai netikusi direktorė, juk pirmiausia investuojame į gamybinių patalpų remontą, darbuotojų buitinių sąlygų gerinimą, administracijos pastato koridorių atnaujinimą. Man svarbiausia, kad darbininkams būtų geriau, svečiams ir užsakovams maloniau. Nei čia mano langai pajuodę, nei parketas subraižytas. Tikrai nebuvo kilusi mintis gražintis kabineto. Man čia viskas tinka ir patinka”, – šypsojosi R.Morkuvienė.