Dizainerio Seržo Gandžumiano skaitytojams, bent kiek besidomintiems lietuviška mada, pristatyti nereikia. Šiuo metu vienas žymiausių drabužių kūrėjų atsiskleidė naujuose amplua – jis išrinktas ką tik susikūrusios Nacionalinės mados dizaino asociacijos prezidentu, o pramoginių laidų žiūrovai jau spėjo susižavėti ir artistišku modeliuotojo pasirodymu šokių aikštelėje.
Pats Seržas Gandžumianas ir naująsias pareigas, ir savo debiutą televizijos projekte vertina kukliai ir atsargiai – ateitis parodys, kaip seksis.
Ateities vizija
„Kol kas apie asociacijos planuojamus darbus itin detaliai nenorėčiau kalbėti, nes daugelis sumanymų dar tik projektų lygmens”, – sako S.Gandžumianas. Pasak jo, pagrindiniai tikslai, kurių pasiryžę siekti į asociaciją susibūrę dizaineriai – kad meninis produktas galiausiai pasiektų vartotoją. Be to, kad dizaineriai sulauktų reikiamos pagalbos ir galėtų kaip galima geriau pritaikyti savo kūrybą praktiškai.
„Sieksime integruotis į Europos mados ir dizaino pasaulį, bendrauti su užsienio dizaineriais ir juos vienijančiais centrais. Lietuvoje norime skatinti ne kiekybišką, o kokybišką mados vartojimą, kad žmonės suprastų ir įsisąmonytų stilingos išvaizdos svarbą. Visiškas abejingumas savo išvaizdai demonstruoja nepagarbą ir aplinkiniams”, – įsitikinęs menininkas.
Stiliaus ir skonio pojūtis
S.Gandžumianas sako, kad apie madą galima kalbėti dvejopai: ji gali būti suvokiama kaip sezono naujienų vaikymasis ir madingų drabužių bei aksesuarų nuolatinis pirkimas, arba – kaip savo stiliaus atnaujinimas įliejant ir naujausių tendencijų.
„Man mada yra vartojimas ne kiekybės, bet kokybės požiūriu. Juk be žmogaus mada neegzistuoja”, – įsitikinęs modeliuotojas. Jis cituoja didįjį mados pragmatiką Pierre’ą Cardiną: „Kam reikalingas couture, jei žmonės to nenešioja?”
O kaip sekasi kurti tokią madą? S.Gandžumianas sako, kad jam nepriimtinas net pats posakis „kurti madą”. „Nesutinku su tokiu apibrėžimu. Tiksliau būtų sakyti – kurti drabužius. Pačią madą, manau, reikėtų gal kiek ignoruoti. Šiandien pagrindinė mados industrijos funkcija – uždirbti kuo daugiau pinigų įtikinant žmogų, kad vakarykščiai drabužiai jau nebemadingi, kad tiesiog būtina ir prestižiška pirkti naujus, t.y. nuolat ir kuo daugiau vartoti”, – sako dizaineris. Kur kas prasmingiau, menininko įsitikinimu, ugdyti stiliaus ir skonio pojūtį.
Į kai kurių skeptikų teiginius, neva Lietuvoje nėra ar net negali būti mados, S.Gandžumianas atsako, kad, žinoma, nesame pasaulinės mados sostinė ar centras kaip Paryžius, Milanas ar Niujorkas. Reikėtų pripažinti, kad esame atsilikę puse žingsnio nuo garsiųjų mados diktatorių skelbiamų idėjų. Tačiau svarbiausia, S.Gandžumiano įsitikinimu, ne tik išmanyti mados naujoves bei tendencijas, bet ir mokėti jas ignoruoti, surasti kažką sava.
Atgal prie ištakų
Pasak S.Gandžumiano, pasaulyje populiarus etninių motyvų pritaikymas prie naujausių mados tendencijų gali suteikti ir originalumo, ir unikalumo. „Lietuvis, apsirengęs drabužiu savo tautiniais motyvais, atrodys daug originaliau nei, pavyzdžiui, japonas – prancūziškais. Žmogus yra ne tik drabužio, bet ir jame užkoduotos informacijos, paveldo nešiotojas”, – teigia pašnekovas.
„Mano idėjos, kurias kai kas vadina netradicinėmis ir kiek išskirtinėmis, tokios yra todėl, kad įkūnija kiek kitoje kultūrinėje aplinkoje gimusio žmogaus pasaulėvaizdį. Gal jos kai kam atrodo ryškesnės nei čia gimusių kūrėjų darbai. Tačiau jei mano vietoje kurtų kitos tautos atstovas – tai irgi būtų pastebima”, – įsitikinęs modeliuotojas. – Kita vertus, galima klausti, kas yra ryšku, netradiciška? Nedidelėje šalyje tai, ką aš kuriu, gal ir atrodo labai ryšku, tačiau platesniame kontekste toks įspūdis, manau, nesusidaro”.
Kaip Lietuvos specifiką dizaineris įvardija ir būtinybę aiškinti, įrodinėti kiekvieno sukurto modelio kokybę. „Armėnijoje, pavyzdžiui, vyrauja požiūris, kad brangiausia yra ne pats drabužis, o idėja. Čia dar reikia aiškinti, ir kas yra kokybė. Tokio mąstymo analogija būtų, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad gražus ir meniškas paveikslas dar nėra pakankama vertybė, geras bei gražus turi būti ir rėmas”, – apie lietuvių ir armėnų mados specifiką kalba S.Gandžumianas. Tačiau sako savo kūrybines perspektyvas siejantis su Lietuva. Jau 16 metų Lietuvoje gyvenantį ir kuriantį dizainerį su tėvyne daugiausia sieja ten gyvenantis aštuoniolikmetis sūnus. Kūrybinių ambicijų reikštis Armėnijoje menininkas, bent jau kol kas, nepuoselėja. Tačiau savo menišką prigimtį demonstruoja gana netikėtu rakursu – televizijos žiūrovai gali stebėti, kaip žymiam drabužių kūrėjui sekasi perprasti šokio subtilybes.
Muzikos, judesio ir jausmo dermė
„Gavęs pasiūlymą dalyvauti „Lietuvos šokių dešimtuke” rimtai svarsčiau visą savaitę. Apsisprendžiau todėl, kad išmoksiu šokti pramoginius šokius – tai man visada buvo labai gražu. Beje, tokią svajonę puoselėjau nuo vaikystės. Mane žavėjo šokėjų laikysena, jų lengvi, tarsi sklandantys žingsniai”, – prisipažįsta S.Gandžumianas. Tačiau sako net neįsivaizdavęs, kiek pastangų ir darbo reikia įdėti, kad pavyktų harmoningai perteikti muzikos, judesio ir jausmo dermę.
Šiuo metu šis projektas užima didžiąją dizainerio laisvalaikio dalį. „Kad kas savaitę parengtume naują šokį, tenka repetuoti kasdien po geras tris valandas. Repeticijos išsunkia nemažai jėgų ir prakaito”, – prisipažįsta pašnekovas.
Kaip į naują veiklą reaguoja šeima? S.Gandžumianas sako, kad labai teigiamai. Žmona Kristina vyrui prisipažino irgi norinti šokti. „Bet kažkas turi sėdėti ir namie”, – nusijuokia pašnekovas. Ir iškart priduria, kad ir pasibaigus projektui greičiausiai nepamirš šokių. Tik aikštelėje, ko gero, suksis ne su profesionaliomis šokėjomis, o su žmona Kristina.