Nuo ilgo sėdėjimo sudribus – nugaros skausmai

Kad nugaros skausmus žmonės kentėjo visais laikais, liudija senieji rankraščiai ir piešiniai. Šiandien šie skausmai yra didelės dalies žmonių nedarbingumo priežastis. Juos kenčia kas penktas 50-60 metų sulaukęs asmuo. Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo Tomo Sinevičiaus, amerikiečių atliktas tyrimas atskleidė, kad 72 procentai apklaustųjų nugaros skausmą kenčia kasdien, o su juo nesusidūrė vos 6 proc.

Paulo Coelho išgarsintos vienuolika minučių savitai siejasi ir su nugaros skausmais. Paprastai tiek laiko, tarkim, prie kompiuterio prisėdęs žmogus pajėgia sąmoningai kontroliuoti sėdėseną. Pasak gydytojo T.Sinevičiaus, po vienuolikos minučių žmogus nejučia atsipalaiduoja ir sukumpsta – tą iš dalies sąlygoja fiziologiniai procesai. Sukumpus paprastai išliekama ilgai, o ilgas netaisyklingas sėdėjimas yra viena iš pagrindinių nugaros skausmų priežasčių.

Sukaupti visą valią

Skaudėti nugarą gali dėl silpnų nugaros raumenų, raumenų tonuso išsiderinimo, nepakankamo judrumo, osteoporozės, stuburo slankstelių nestabilumo, raiščių bei raumenų patologijos, slankstelių sąnarinių paviršių degeneracinių pakitimų ir t.t. Pasak gydytojo, retai pasitaiko viena priežastis, dažniausiai tai būna visuma: ydinga laikysena, anatominiai ypatumai, netaisyklingas sėdėjimas, miegojimas ant nelygaus, dumbančio paviršiaus…

„Reikia titaniškų valios pastangų, kad sektum savo kūno padėtis ir judesius”, – sutinka gyd. T.Sinevičius. Bet verčiau jau jas dėti. Kontroliuoti, kaip sėdi prie stalo, prie vairo, kaip stovi, kaip miega, daugelis pradeda tik jausdami smarkų skausmą. Bet ir silpnas nugaros skausmas jau gali būti perspėjimo apie problemą signalas: jei nieko nekeisi, toliau bus blogiau.

Galbūt moterys atidesnės sau, nes nugaros skausmais dukart dažniau skundžiasi vyrai. Šio fakto priežastimi nurodomas vyrams paprastai tenkantis sunkesnis fizinis darbas.

Verčiau stovėti nei sėdėti

Gydytojas sako, kad pacientai gana dažnai kreipiasi dėl tarpslankstelinių diskų patologijų – nebegalėdami ištverti skausmo. Tiksliai diagnozuoti pažeidimo vietą ir mastą nėra itin sunku, tą leidžia ištobulėjusi medicinos technika. Tarpslanksteliniai diskai suteikia stuburui judrumą ir panašiai kaip vandens pagalvės slopina smūgius, atlieka amortizacijos funkciją. Elastingiausi jie yra 20-30 metų žmonių, vėliau ima degeneruoti. Senstant diskai netenka dalies vandens, tampa mažiau elastingi, sumažėja jų aukštis. Dėl to senatvėje žmonių ūgis tampa mažesnis. Beje, pamatavę savo ūgį rytą ir vakare pastebėsite, kad vakare jis keliais centimetrais mažesnis. Taip yra todėl, kad dieną tarpslankstelinių diskų skystis išspaudžiamas ir diskų aukštis sumažėja (sumenkėja ir jų amortizacinė funkcija).

Perdėtai sportuojant ar perdėtai apkraunant nugarą fiziškai, taip pat neteisingai keliant svorį kyla pavojus atsirasti stuburo išvaržai.

Pasak T.Sinevičiaus, neteisingai manoma, kad mažiausia apkrova nugarai tenka žmogui sėdint. Iš tiesų ji mažiausia gulint. Atsistojus ji padidėja, atsisėdus – didesnė net šešis kartus. „Taigi jei skauda nugarą ir yra galimybė rinktis: stovėti ar sėdėti, verčiau stovėti. Visai ne taip, kaip kažkada patarė Churcillis”, – pastebi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Netaisyklinga laikysena – dažniausia nugaros skausmų priežastis. Ji susiformuoja dėl:

* ilgalaikio netaisyklingo sėdėjimo;

* ilgalaikio nepatogaus stovėjimo;

* blogos darbo padėties, pvz., ilgai būnant pasilenkus;

* netaisyklingo sunkių daiktų kilnojimo;

* netaisyklingo nešimo;

* netaisyklingos gulėjimo padėties.

Dėl netaisyklingos laikysenos stuburas gali iškrypti (skoliozė). Laikui bėgant gali atsirasti struktūriniai stuburo sąnarių pokyčiai. Ilgalaikė netaisyklinga laikysena turi įtakos ir vidaus organų veiklai: plaučiai suspausti, kvėpavimas apsunkintas, kinta ir kitų organų natūrali padėtis. To galima išvengti – laiku atkreipus dėmesį į atsiradusius skausmus nugaroje ir ėmusis netaisyklingos laikysenos korekcijos.

Ką daryti, jei tenka ilgai sėdėti?

* Pritaikyti aplinką (kėdę, stalą…);

* sėdėti taisyklingai;

* reguliariai daryti pertraukėles;

* pasimankštinti.

Kėlimo technika

* Visada stenkitės išlaikyti natūralius nugaros linkius;

* daiktus kelkite tiesdami kojas, mažiau naudodami nugarą kaip svertą;

* prieš keldami atsistokite kaip galima arčiau keliamo daikto;

* keliamą daiktą taip pat laikykite kaip galima arčiau savęs;

* pakėlę venkite sukti nugarą, verčiau perstatydami pėdas pasisukite į reikiamą pusę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.