Susitikimo vietos, kuriose patirtas bendravimo su kitais žmonėmis malonumas, kartais nugrimzta į užmarštį. Meno festivalis „Pamirštos vietos” praėjusią savaitę visus kvietė prisiminti pirmąjį bučinį ar šokį.
Prasidėjęs senosios animacijos seansu šalia kino teatro „Aurora”, įsibėgėjęs festivalis apsilankė dar keliose ypatingą aurą turėjusiose vietose. Stabtelėta „Jūratės ir Kastyčio” kino teatre, kur demonstruotas tarptautinis kino projektas „Laikini miestai”.
Šalia kino teatro „Vaidila” vyko videoperformansas „Išdurtas ir apiplėštas. Vėl”. Anot festivalio rengėjo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus Igno Kazakevičiaus, kriminalinis performansas tiko festivaliui, nes dabar daugelyje pamirštų vietų knibžda girtuokliai ar narkomanai.
Klaipėdos dramos teatro siena vienam vakarui tapo erdve, kurioje dar kartą demonstruotas kino projektas „Laikini miestai”. Tarptautinis menininkų iš 23 šalių, bendraujančių internetu, susivienijimas buvo surengęs specialų konkursą, kad surinktų filmus į šį projektą. „Laikinų miestų” programą sudarė kuratorius italas Lukas Kurčis. Penktadienį vakare šalia Dramos teatro susirinkusius žiūrovus stebino neįprasta žmogaus ir miesto santykių raiška trumpametražiuose filmuose.
Anot I.Kazakevičiaus, menininkai, kūrę filmus buvo sužavėti „Pamirštų vietų” festivalio idėja. Kūrėjai laikėsi nuostatos, kad kiekvienas miestas tam tikrame lygmenyje turi vienodą planą, kuris gali būti atpažįstamas pastabių gyventojų. Dramos teatras nėra pamiršta vieta, kaip kitos festivalio erdvės, I. Kazakevičiaus teigimu, tai – aliuzija į tai, kas dar galėtų būti toje vietoje.
Festivalio paskutinis akcentas – diskoteka, prikėlusi legendinę „Prieplauką”. Tai vieta, kurioje anksčiau vykdavo madų demonstravimai, gyvos muzikos koncertai.
Erdvė, į kurią retai įsibraudavo chuliganai, bet laisvai jautėsi meniškos sielos jaunimas, šeštadienį atgijo dar vienam linksmybių vakarui.
Prieplaukoje nuo pat diskotekos pradžios būriavosi nemažai paties įvairiausio amžiaus žmonių. Trijuose ekranuose demonstruota 1993-1996 metų dokumentika: akimirkos iš muzikinio gyvenimo, madų šou momentai. Skambėjo sena gera muzika.
Klaipėdietė Stefanija, negalėjusi atitraukti akių nuo dokumentinių vaizdų, nesutiko su vakaro vedėjais, teigusiais, kad „Prieplauka” mirė prieš 10 metų.
Anot jos, vaizdo projekcijose atgijo visos jos išgyventos laimingos akimirkos. Artimieji ir draugai šėldavo „Prieplaukoje”, tai – nepamirštama. Moteris džiaugėsi galimybe dar kartą pajusti brangios vietos dvasią.