Nors šiuolaikinėje verslo erdvėje lyderiai renkasi demokratinį vadovavimo stilių, pastebima, kad vadovai skirtingoms situacijoms taiko vis kitokius vadovavimo stiliaus elementus.
Gali prarasti darbuotojus
Anot bendrovės „Manager.LT” vadovo Aro Mileškos, šiuolaikinė situacijų vadovavimo teorija skiria keturis pagrindinius vadovavimo stilius: deleguojantį, globojantį, instruktuojantį ir nurodantį. Kokį vadovavimo stilių pasirinkti, lemia vadovaujamos žmonių komandos sugebėjimai, patirtis ir motyvacija.
„Vadovas turi gebėti įžvelgti, koks yra pavaldinių lygis, ir teisingai pasirinkti vadovavimo stilių. Priešingu atveju vadovas gali ne tik nesuvaldyti komandos, bet ir prarasti darbuotojus”, – teigė jis.
Pagrindinės vadovų klaidos yra nesugebėjimas skirti darbą kitiems, nemokėjimas išugdyti kitų žmonių atsakomybės ir nuolatinis nepagrįstas pavaldinių stebėjimas, kišimasis, kontroliavimas.
Patyrusiam – atsakingesnį
A.Mileška pastebi, kad viena iš vadovavimo klaidų gali būti vienodų užduočių skyrimas darbuotojams, turintiems aukštą arba žemą brandos, pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo lygį.
„Jeigu vadovas atiduos svarbią užduotį nepatyrusiam ar savarankiškai nesugebančiam dirbti darbuotojui, tai greičiausiai jis jos nepadarys laiku ir kokybiškai. Tai gali tapti konflikto priežastimi, nepasitenkinimu dėl darbo ir tarpusavio santykių. Ir priešingai, jeigu vadovas labai patyrusiam ir aukštą savarankiškumo lygį pasiekusiam darbuotojui, užuot skyręs, labai išsamiai aiškins užduoties sąlygas ir ims kontroliuoti užduoties atlikimą, susilauks pasipriešinimo, nes tai darbuotoją erzins. Savarankiško darbuotojo požiūriu, priežiūros sumažinimas ir atsakomybės perdavimas vertinamas kaip pasitikėjimo darbuotoju ženklas”, – mano jis.
Lemia charakteris
Įmonės vadovo asmenybė lemia ir vadovavimo stilių. „Vadovas visų pirma yra žmogus, turintis savo vertybinę orientaciją, kuri skatina elgtis produktyviai arba ne. Produktyvumas yra savybė, kurią gali turėti kiekvienas žmogus, jeigu tik jis stengiasi pažinti save ir savąsias silpnybes. Šis žinojimas apsaugo žmogų nuo daugelio nereikalingų veiksmų ir emocijų”, – sakė bendrovės „Manager.LT” vadovas.
Mezgasi intrigos
Egzistuoja ir „nesikišimo” vadovavimo stilius, kai teoriškai vadovas yra, bet praktiškai vadovo darbo jis neatlieka. A.Mileškos manymu, toks vadovavimo stilius gali suveikti esant labai motyvuotai ir savarankiškai darbuotojų komandai, kuri pati siekia rezultato, o vadovas netrukdo. Tačiau A.Mileška sudvejojo, ar tokių komandų yra daug. Priešingu atveju dažniausiai prasideda intrigos, konkurencija, atsiranda vienas ar keli neformalūs lyderiai. Komanda produktyviai nedirbs.
Pats A.Mileška savo darbe taiko skirtingus vadovavimo stilių elementus, atsižvelgdamas į situaciją. „Tačiau esu orientuotas į darbuotojų ugdymą ir jų atsakomybės didinimą, į bendradarbiavimo santykių kūrimą”, – pridūrė jis.
Atsako tik vadovas
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis mano, kad tam tikromis situacijomis, būtina perimti autoritarinį vadovavimo stilių.
Nors už demokratiškai priimamus sprendimus būna atsakinga grupė žmonių ar net visas kolektyvas, už galutinius rezultatus vis tiek atsako vadovas.
„Todėl galima tartis ir aptarinėti situaciją komandoje, numatyti keletą tam tikros situacijos sprendimo variantų, tačiau priimtas galutinis sprendimas nebūtinai turi sutapti su kolektyvo sprendimu”, – įsitikinęs jis.
A.Slatvickis mano, kad galutinį sprendimą turėtų priimti pats įmonės vadovas, nes atsakomybė tenka jam vienam.
„Gali būti, kad demokratiškai kolektyvo priimamas sprendimas būna neteisingas, o atsakyti už jį vis tiek tenka vadovui. Jeigu abejoji, geriau priimti tą sprendimą, kuriuo labiau pasitiki”, – samprotavo jis.
Daro dvi klaidas
Psichikos sveikatos centro vadovas išskiria dvi vadovavimo klaidas – per didelį pasitikėjimą savimi ir per didelį pasitikėjimą komanda.
„Negalima per daug pasitikėti nei savimi, nei komanda. Visuomet turi truputėlį savimi abejoti”, – teigė jis.
Tačiau jei po sprendimo vyksta procesas, trunkantis ilgesnį laiką, įvertinęs situaciją, gali kai ką keisti, pataisyti.
Efektyvų vadovavimą, anot A.Slatvickio, atspindi duomenų rinkimas, stebėsena ir įvertinimas.
Nebediriguoja iš viršaus
Įmonių grupės „Nesė” valdybos pirmininkas Kazys Paulikas mano, kad šiuo metu populiarėja vadovo partnerio vadovavimo stilius.
„Hierarchinis stilius, kai vadovas diriguoja iš viršaus, jau po truputį pasitraukia. Ima viršų draugiško vadovo partnerio stilius, kada vadovas yra ne nurodantis darbus, o dirba kartu komandoje”, – teigė jis.
K.Pauliko manymu, vadovas, siekdamas efektyvaus vadovavimo, turėtų būti pavyzdys komandai, prisiimti atsakomybę suklydus, aiškiai pasakyti, kai yra padaryta klaidų.
Būtina motyvuoti darbuotojus, nurodyti kryptis.
„Klystama, kai vadovas nenori prisipažinti klydęs, nors tai mato pavaldiniai. Taip pat daromos klaidos ir vadovavimo strategijoje – neaiškiai suformuluotos užduotys, kai reikalaujama daugiau iš kolektyvo, nei jis pajėgus padaryti”, – sakė jis.
K.Paulikas darbe renkasi demokratišką vadovavimo stilių.
„Mes esame viena komanda ir siekiame bendro tikslo”, – teigė jis.