Miesto gatves lėtai tvarkančius kelininkus Klaipėdos valdžia spaudžia pokalbiais moralės temomis, nes ekonominės sankcijos gali dar labiau atitolinti darbų pabaigą.
Diversijos nėra
Miesto meras Rimantas Taraškevičius keletą kartų pakartojo, kad niekas piktybiškai nesielgia taip, jog klaipėdiečiai turėtų kuo daugiau nepatogumų remontuojant kelius.
Anot jo, greičiau dirbti trukdo kelininkų trūkumas, padidėjusios darbų apimtys ne tik Klaipėdoje, bet ir apskrityje.
Meras sakė, kad tie patys kelininkai – bendrovės „Klaipėdos keliai”, „Lemminkainen Lietuva” dirba ne tik uostamiestyje, bet ir kitų apskričių objektuose arba atlieka valstybinių kelių remontus.
Jis atmetė galimybę, kad vykstant kelių remonto konkursui būtų atsižvelgiama į tai, kiek pretendentai tuo pat metu turi užduočių.
„Norime, kad savivaldybės objektams samdoma bendrovė būtų pajėgi ir patyrusi. Tačiau dėl to, kad rangovai turi ir kitų objektų, darbai, atliekami savivaldybės užsakymu, vėluoja”, – paaiškino miesto vadovas.
Per daug pinigų?
Kita priežastis, dėl ko vėluoja darbai, anot mero, yra ta, kad savivaldybė šiemet keliams gavo kaip niekada daug pinigų, kuriuos reikia panaudoti.
Šiemet Klaipėdos gatvėms remontuoti, rekonstruoti ir nutiesti skirta per 46 mln. litų. Pinigai gauti iš Europos Sąjungos, Vyriausybės fondų. Skirta lėšų ir iš miesto biudžeto.
„Darbai stringa ir dėl projektuotojų klaidų. Viena yra tik užtiesti naują dangą ant seno asfalto, visai kita, kai reikia pakeisti požemines komunikacijas. Projektuotojai nenumato visų būsimųjų darbų, kurie atsiranda pradėjus rausti žemę”, – sakė meras.
Jo teigimu, taip atsitiko rekonstruojant S.Dariaus ir S.Girėno ir restauruojant liūdnai pagarsėjusią Turgaus gatves.
„Turgaus gatvė ilgą laiką nebuvo remontuojama. Net kultūros paveldo saugotojams nerūpėjo, kad šios gatvės grindinys buvo užpiltas asfaltu. Kai pradėjome žemės darbus, paaiškėjo, kad sueižėjusi šildymo trasa, užsikišusi lietaus kanalizacija. Kaip ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, turėjome vargo su ryšių kabeliais”, – pasakojo meras.
S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje ryšių kabelių keitimas papildomai užtruko du mėnesius.
Tačiau meras sakė, kad darbai pagal planą nevėluoja. S.Dariaus ir S.Girėno gatvės rekonstrukcija turėjo būti baigta kitų metų vasarį, o darbus žadama pabaigti jau šiemet.
Gėdino kelininkus
„Jau atidaryta viena eismo juosta po Liepų gatvės geležinkelio viaduku, bus sutvarkyta S.Dariaus ir S.Girėno gatvė, todėl manome, kad Biržos tilto uždarymas restauracijai sukels mažiau nepatogumų klaipėdiečiams nei jų galėjo būti”, – samprotavo R.Taraškevičius.
Meras pripažino, kad niekam iš statybinių organizacijų nėra pritaikyta ekonominių sankcijų dėl darbų vilkinimo.
„Bandau gėdinti kelininkus, jei vėlina darbus. Dažną savaitgalį važinėju po Klaipėdą, norėdamas įsitikinti, kiek svarbiausi objektai pajudėjo į priekį”, – sakė miesto vadovas.
Jis mano, kad geriau spausti statybininkus, nei už darbų vilkinimą nutraukti rangos sutartis.
„Jei būtų nutraukta sutartis, tektų rengti naują konkursą darbams pabaigti. Todėl statybos dar labiau užsitęstų”, – paaiškino R.Taraškevičius.
Anot jo, ne visada kalti statybininkai, kad ne laiku padaromi darbai.
„Būna, kad vėluoja projektai, vilkinamas leidimas statyboms, labai ilgos konkursų rangos darbams procedūros”, – vardijo R.Taraškevičius.
Gatvių neuždarė
Savivaldybės administracija kolegialiai svarsto, kaip organizuoti eismą uždarius gatves.
„Todėl nė vienas negali išvengti atsakomybės arba jos naštą permesti konkrečiam tarnautojui”, – tvirtino meras.
Lemiamą žodį, pasak jo, taria savivaldybės Saugaus eismo komisija.
Komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Kuznecovas teigė, kad komisija neleido visiškai uždaryti rekonstruojamų S.Dariaus ir S.Girėno gatvės bei Tiltų gatvės ruožo nuo Manto gatvės iki Biržos tilto.
„Nors eismas buvo sunkesnis, reikėjo važiuoti per duobes, buvo laikinai sumažintas juostų skaičius, tačiau judėjimas vyko”, – sakė V.Kuznecovas.
Naujas prospektas
Meras tikisi, kad dar šiemet pavyks atidaryti vieną statomo Šiaurės prospekto eismo juostą. Prospektas turi būti pastatytas tik 2008-aisiais, kai baigsis šiaurinio išvažiavimo kelio darbai.
„Tai palengvintų mieste eismą, nes šiaurinės dalies gyventojai turėtų galimybę, aplenkdami centrą, P.Lideikio gatve, Šiaurės prospektu, Liepų gatvės tęsiniu išvažiuoti į Palangos plentą”, – aiškino miesto vadovas.
Bendrovės „Lemminkainen Lietuva” laikinai einantis Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas Vilius Kazlauskas sakė, kad bendrovė turi norų šiemet užbaigti vieną Šiaurės prospekto eismo juostą.
Direktoriaus teigimu, sunkiausias darbas – greitai nutiesti kelią po naujuoju geležinkelio viaduku prospekte.