Klaipėdiečiams kol kas nereikia sukti galvą, kur palaidoti mirusius artimuosius.
Šiuo metu plečiamos Lėbartų kapinės, kuriose vietų mirusiems turėtų nepritrūkti dar apie 15 metų.
Todėl net Klaipėdos vadovams sunku suprasti pasiūlymą įvesti kapų nuomos mokestį.
Sumą galėtų keisti
Šalyje sukėlė sumaištį dviejų Seimo narių konservatorių Antano Matulo ir Vidos Marijos Čigriejienės pasiūlymas įteisinti kapo vietos nuomos mokestį.
Šių parlamentarų paruoštame Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projekte įrašytas punktas apie kapo nuomos mokestį.
Nuomą 25 metus į priekį turėtų sumokėti arba tas, kurį kapavietėje palaidos, arba jo artimieji.
Vėliau nuomos sutartį galima būtų ir pratęsti, jeigu nuomininkas ar jo teisių perėmėjas už kapo vietą mokėtų 10 metų į priekį.
Nuomos mokesčio dydį pagal įstatymo projektą būtų patikėta nustatyti kapinių eksploatuotojui arba savininkui. Kas penkerius metus kapinių eksploatuotojas nustatytą nuomos dydį galėtų keisti.
Viena tokio įstatymo iniciatorių V.M.Čigriejienė aiškino, kad įvedus kapavietės nuomos mokestį mėginama išspręsti vietos kapinėse trūkumą.
Vietos netrūksta
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pasisakė prieš kapaviečių nuomos mokesčio įvedimą, juolab kad uostamiestyje artimiausią dešimtmetį mirusiems vietos nepritrūks.
Vietos stygiaus problemą bandoma išspręsti už 11 mln. 900 tūkst. litų plečiant Lėbartų kapines į Klaipėdos ir į priešingą puses. Planuojama, kad po plėtros kapinės padidės 15 hektarų.
Be to, klaipėdiečiai kol kas vieninteliai Lietuvoje stato urnų sieną, kurioje kiekvienas galės palaidoti savo kremuotų artimųjų palaikus.
Jeigu urnų siena pateisins klaipėdiečių lūkesčius, meras žadėjo, kad ateityje tokių statinių Klaipėdoje turėtų atsirasti ir daugiau.
Neatmetama ir galimybė, kad ateityje apskrityje atsiras krematoriumas.
Kas turi mokėti?
Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Pocius įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus numiręs turi teisę gauti kapą nemokamai, nes gyvas būdamas ir taip mokėjo nemažus mokesčius valstybei.
K.Pocius neslėpė, kad susipažinus su naujojo įstatymo projektu jam iškilo ne vienas klausimas.
Nesuprantama, iš ko kapų nuomos mokestį, jeigu jis būtų įteisintas, reikėtų imti. Ar tik iš naujai laidojamų žmonių artimųjų? Ar už kapus turėtų sumokėti ir anksčiau palaidotų žmonių artimieji?
Pasak specialisto, neaišku ir tai, kaip reikėtų laidoti žmonės, kurie neturi artimųjų, o būdami gyvi nesumokėjo kapinių nuomos mokesčio.
Mokestis – už ramybę
Vienas iš šio abejotino įstatymo projekto rengėjų A.Matulas dienraščio „Klaipėda” žurnalistei teisinosi, kad daug diskusijų sukėlęs įstatymo projektas buvo neteisingai suprastas.
Pasak jo, norėta įteisinti kapinių mokestį ne visiems, o tik tiems, kurie savo artimuosius laidoja privačiose kapinėse. Tai būtų alternatyva tik žmonėms, kurie neturi laiko prižiūrėti savo artimųjų kapų. Sumokėję mokestį jie galėtų būti ramūs, kad kapu bus pasirūpinta.
Taip pat mokestį galėtų mokėti ir pageidaujantys didesnio kapo ploto arba iš anksto norintys rezervuoti kapavietę. Esą norėta įteisinti tai, už ką dabar žmonėsi moka sargams „į kišenę”.
Pastebėjus, kad įstatyme neišskirta, jog mokestis būtų imamas ne iš visų, o tik iš didesnių privilegijų pageidaujančių asmenų, A.Matulas pripažino: „Sutinku, kad pateiktas įstatymo projektas netobulas. Dėl to susilaukėme priekaištų iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių. Todėl įstatymo projektą taisysime”.