Buvusiam diplomatui Albinui Januškai greičiausiai teks griauti Dzūkijos nacionaliniame parke stovinčią pirtelę
Alytaus apskrities statybų inspektoriai susidomėjo Nepriklausomybės Akto signataro ir buvusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus A.Januškos nelegaliai suręsta pirtimi ant Skroblaus upelio kranto. Vakar pareigūnai nuvyko apžiūrėti statinio, išmatavo jį ir pažadėjo greitai priimti verdiktą.
Aptiko senus pamatus
A.Januška šios istorijos nekomentuoja, kaip nekalba ir apie praėjusią savaitę įvykusio netikėto atsistatydinimo iš diplomatinės tarnybos priežastis. Visą savaitgalį A.Januškos tarnybinis ir asmeninis mobilieji telefonai buvo išjungti. Vakar telefonai jau buvo įjungti, tačiau buvęs diplomatas nė vienu jų neatsiliepė.
Kadangi jokių paaiškinimų iš A.Januškos negirdėti, žiniasklaidai ir politikams lieka tik spėlioti, jog jis galėjo atsistatydinti pyktelėjęs dėl viešai reikštų įtarimų apie tariamus jo ryšius su neskaidriu verslu ar jo vaidmenį išsiunčiant vėliau žuvusį Vytautą Pociūną į tarnybą Baltarusijoje. Kai kas pastaruoju metu kalbėjo apie didelę A.Januškos įtaką Valstybės saugumo departamente, jis net vadintas šalies „pilkuoju kardinolu”. Tuo tarpu daugelis Lietuvos politikų A.Janušką yra įvardiję kaip iškilų valstybininką.
Paskutinė dėmė ant A.Januškos reputacijos – paviešinta istorija apie pirtelę, kurią jis dar 2000-aisiais surentė Skroblaus gamtiniame rezervate esančiame Mažosios Rudnelės kaime. Dzūkijos nacionalinio parko, kuriam priklauso ši teritorija, pareigūnų teigimu, pirtelė pastatyta be privaloma tvarka suderinto projekto ir atitinkamo leidimo.
Parko darbuotojai, iš pradžių kalbėję, jog pirtis ant saugomo upelio kranto pastatyta tuščioje vietoje, vakar jau sakė, kad pagal inventorines bylas išsiaiškinę čia anksčiau buvus pirties. Tad A.Januška pirtį pasistatė ant senų pamatų, kuriuos kartu su vienu ūkiniu pastatu ir viena dešimtąja gyvenamojo namo prieš kelerius metus įsigijo iš Mažosios Rudnelės gyventojos Stasės Stoškienės.
Pareikalavo užčiaupti
Mažosios Rudnelės kaimo teritorija ilgą laiką priklausė rezervatui. Rezervato statusas draudžia bet kokią ūkinę veiklą, tuo labiau statybas. Tik šiemet Seimas leido kaimo gyventojams, kurių likę vos keletas, nuosavybės teise įteisinti žemės valdas ir, valdininkų žargonu, šias teritorijas „išjungė” iš rezervato.
„Tuomet, kai buvo statoma ši pirtelė, kaimas dar buvo Skroblaus gamtiniame rezervate. Viena, jeigu ten nuo seno stovintį pastatą būtų remontavę, sienas ar stogą patvarkę, tačiau visai kas kita, kai ant kažkokių akmenų pamatų išliejo naujus betoninius, padarė naujas sienas. Tai jau ne rekonstrukcija, o naujo pastato statymas. O dar tik per du su puse metro nuo upės”, – apie įžvelgiamus pažeidimus kalba Dzūkijos nacionalinio parko Kraštotvarkos ir turizmo skyriaus vedėjas Vladas Kniubas.
Jis teigia, kad parko administracija pareikalavo, jog ant saugomo upelio kranto atsiradusios pirties statyba būtų suderinta su regioniniu aplinkos apsaugos departamentu. „Kadangi ten nebuvo suderinta, tada mes pranešėme inspekcijai. Inspekcija, aišku, nieko nepadarė”, – apgailestavo V.Kniubas.
Anksčiau jis žiniasklaidai prasitarė, kad po to, kai pradėjo domėtis A.Januškos pirtele, jo vadovybė sulaukė skambučio iš Vilniaus, reikalaujančio jį užčiaupti. Vakar bandant išsiklausinėti, kas ir kam konkrečiai skambino, V.Kniubas buvo nekalbus: „Kai kažkas kažką daro ne taip, o tu dirbi savo darbą ir tave reikia užčiaupti… Aš tik vėliau sužinojau, kad skambino iš kažkur. Man kiti pasakė”.
Alternatyvų griovimui nėra
V.Kniubas mano, kad A.Januškos pirtelei ir toliau lemta stovėti ant Skroblaus pakrantės. „Vargu ar pasieksime, kad ją nugriautų. Mačiau inventorinę bylą – pas S.Stoškienę yra dokumentai – buvo ten pirtis. Pastatyta ji ant tų pačių pamatų, nepadidinta, nedidelė tokia, gal kokių dvidešimties kvadratinių metrų. Nematau didelės tragedijos, yra ir daugiau senų pirčių ant upės kranto, tačiau manau, kad tas žmogus per tiek laiko turėjo viską susiderinti. Bet jis pasistatė ir nieko nedarė”, – kalbėjo V.Kniubas.
Tačiau Alytaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis daug pesimistiškiau vertina buvusio diplomato pirties likimą: „Šiandien inspektorius nuvyko patikrinti šitos statybos ir rytoj bus aiškus rezultatas – jeigu yra taip, kaip kalbama, tuomet bus užfiksuota savavališka statyba. Kaip žinote, priėmus Statybos įstatymo pataisas vienintelis sprendimas savavališkų statybų atveju yra nugriovimas. Alternatyvų griovimui nėra”.
R.Dargis tvirtina, kad jo departamentas iki šiol nieko negirdėjo apie A.Januškos pirtį ir pirmą kartą apie ją sužinojo tik šiomis dienomis iš spaudos. Nors Dzūkijos nacionalinio parko pareigūnai teigia dar prieš trejus metus informavę Alytaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Varėnos rajono vyriausiąjį inspektorių Algirdą Jarašių, tačiau šis tikina, kad pas jį joks raštas apie A.Januškos pirtį nei 2003-iaisiais, nei kitais metais nėra registruotas.
Būtų galėjęs įteisinti
Seimas Statybos įstatymą sugriežtino po daugybės skandalų, kai visoje šalyje vienas po kito be perstojo kilo nelegalūs pastatai, o vėliau jie, pasinaudojant senojo įstatymo galimybėmis, būdavo įteisinami. „Dabar net savavališkos statybos sąvoka yra pakeista. Net grubūs nukrypimai nuo projekto jau traktuojami kaip savavališka statyba, o šiuo atveju, jeigu nebuvo pirties projekto ir leidimų, net negali būti kalbos apie teisėtą statybą”, – aiškina R.Dargis.
Pasak jo, A.Januška vis dėlto greičiausiai būtų galėjęs iki Statybos įstatymo sugriežtinimo įteisinti savo pirtį, jeigu ji pastatyta anksčiau čia buvusios pirties vietoje. Tą leidžia Saugomų teritorijų įstatymas. „Tačiau tai nereiškia, kad pirtį vis viena buvo galima statyti be projekto ir leidimų”, – tikina departamento direktorius.
Nors po Statybos įstatymo pataisymų nebeliko galimybės įteisinti savavališkas statybas ir tokie statiniai turėtų būti griaunami, tačiau, pasak R.Dargio, kol kas nepakeistas Civilinis kodeksas, kuriame tebekalbama apie įteisinimą. Departamento direktorius tikisi, kad Seimas netrukus priims ir atitinkamas suplanuotas kodekso pataisas, kitaip statybų priežiūros tarnybos ir toliau turės kamuotis tarp vienas kitam prieštaraujančių įstatymų.
Gavo Europos Sąjungos paramą
Jeigu bus priimtas sprendimas įpareigoti buvusį diplomatą pirtį nugriauti, įmanoma logiškai sunkiai paaiškinama situacija. Naujos rąstinės pirties nebūtina versti buldozeriu – ją bus galima išardyti, o tuomet A.Januška ant jam teisėtai priklausančių pamatų galės mėginti iš naujo, jau pagal visus galiojančius įstatymus, ją suprojektuoti ir prašyti leidimų vėl sukelti rąstus ant pamatų. Tad galutinis rezultatas bus tas pats – pirtis vėl stovės ant Skroblaus upės kranto.
Sostinėje gyvenančio A.Januškos valda Dzūkijos nacionaliniame parke – ne vienintelis prieglobstis užmiestyje. Jam taip pat priklauso sodyba tarp ežerų Zarasų rajone. 2003 metais jis čia įregistravo valstiečių ūkį. Jo valdas sudaro kelios dešimtys hektarų žemės ir miško. A.Januška kaip ūkininkas iš šios žemės yra gavęs apie 13 tūkst. litų Europos Sąjungos išmokų.
A.Januškos ūkininkavimas, pasak tarnybinės etikos sargų, nesikirto su jo buvusia valstybės tarnyba. Kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnautojui nedraudžiama registruoti ūkio ir gauti iš jo pajamų, jeigu tokia veikla netampa verslu.