Lietuvos nacionalinės ekipos treneris mano, kad visas problemas galima išspręsti civilizuotai, o ne drabstantis purvais
Lietuvos krepšinio pasaulyje prasidėjusiame žodžių kare paliaubų kol kas nematyti. Nežinia, kas laimės šį beprasmį karą tarp Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Lietuvos vyrų rinktinės rėmimo fondo. Spalio 5 dieną vyks LKF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame bus svarstoma nacionalinės ekipos vyriausiojo trenerio Antano Sireikos ataskaita.
Praėjusią savaitę apie pasenusią rinktinės taktiką rėžė Šarūnas Jasikevičius. „Kauno diena” taip pat rašė, ką apie komandos problemas galvoja Arvydas Macijauskas, LKF prezidentas Vladas Garastas. Šįkart „Kauno dienoje” – žodis A.Sireikai, kuris sakė, kad sunkiai įsivaizduoja savo tolesnį darbą rinktinėje.
Krepšinį skandina apkalbos ir postų dalybos
– Treneri, ką manote apie šalies krepšinyje susiklosčiusią situaciją? – Į rinktinę atėjau prieš 10 metų ir mačiau, kaip vyko darbas joje, kaip keitėsi žaidėjų aprūpinimas, apgyvendinimas, medicinos galimybės, darbuotojų atlyginimai, premijos, požiūris į ateitį. Todėl turiu savo nuomonę apie tai, kas šiuo metu vyksta.
Man apmaudu, kad tautos pasididžiavimą – krepšinį – skandina šmeižto, apkalbų, postų dalybų bangos. Aš pats dabar turiu daugiau klausimų nei atsakymų. Užmiršome pasakėčią, kai gulbė, vėžys ir lydeka vežimą traukė į skirtingas puses? Norime surasti tiesą apipildami vienas kitą purvais? Negi nėra civilizuotų būdų?
Negerai dirba rinktinės rėmimo fondas, nesąžiningai leidžiamos lėšos? Tą gali patikrinti finansinių nusikaltimų tyrimo ar audito tarnybos. Kodėl be faktų juodinama Algimanto Pavilonio veikla? Juk jis krepšiniui daug nusipelnęs žmogus, buvęs federacijos prezidentas. Dar geriau – žodis suteikiamas žaidėjui, kuris ima samprotauti apie fondo direktoriaus atlyginimą.
Jeigu manoma, kad fondą reikia prijungti prie federacijos, tegul susėda kompetentingi žmonės ir nusprendžia, o ne juodina krepšinio vardą drabstydami vieni kitus purvais.
Atleisti galėjo paprasčiau
– LKF, kai kuriuos žaidėjus ir specialistus netenkina Jūsų, kaip rinktinės trenerio, darbas.
– Rinktinės treneris yra skiriamas ir atleidžiamas, o ne renkamas. Čia nereikia žmonių nuomonės. Kam reikia pasitelkti „ekspertus” ar žaidėjus, kurie atsisakė padėti rinktinei arba nesugeba įvertinti savo asmeninio poelgio arba žaidimo kokybės, bet jau vertina trenerių darbą? Gali būti, kad taip norima sukiršinti rinktinės kolektyvą. Protingi žmonės supras, kad vien patekimas į rinktinę, nekalbu apie čempionų vardus, pakelia jų reitingus ir kontraktus. Visada tikėjau žaidėjais ir mokiau, kad kiekvienas turi elgtis taip, jog visiems būtų geriau.
Norėčiau retoriškai kreiptis ir į LKF vadovus. Ar etiška kalbėti apie trenerio kompetenciją, kai Lietuva po tiek metų susigrąžino Europos čempionų vardus, kai Atėnų olimpiadoje visi žavėjosi lietuvių komandiniu krepšiniu, kai eksperimentinė rinktinė Belgrade įveikė pajėgesnes komandas ir pateko į pasaulio čempionatą? Apie trenerio pinigus, kuriuos jis gauna tik pastaraisiais metais, nors rinktinei atidavė 10 metų? Apie įsikabinimą į rinktinę „iki grabo”, jeigu jis tik po ilgų įtikinėjimų sutiko eiti šias pareigas? Mano vaikai baigia užaugti vasaromis neturėdami tėvo. Ar ne per žema, ponai vadovai?
Taip pat noriu paklausti, kaip galima rinktinei kelti uždavinius nežinant, kokius žaidėjus sugebėsime pasikviesti? Galbūt LKF vadovams trūksta kompetencijos vertinant pasaulio krepšinio lygį, jeigu keliami tikslai užimti Europoje 3-5 vietas, pasaulyje – 1-4, kai komandoje nežaidžia geriausi įžaidėjai. Galbūt tokiu būdu norima pašalinti netinkamus žmones, bet tai galima padaryti paprasčiau: „Ačiū, Sireika, norime jus pakeisti”. Ir viskas.
Niekas negynė ir J.Kazlausko
– Kaip vis dėlto vertinate savo darbą?
– Niekada nelaikiau savęs geru treneriu, niekur nesisiūliau, netroškau rinktinės vairo, nesilaikau jo ir dabar. Stengiausi, bet esu paprastas žmogus, kuris gali ir klysti, ir nežinoti, ir nesugebėti. Bet noriu paklausti: kolegos, ar jūs nežinote, kad žaidimo kokybė priklauso ir nuo žaidėjų meistriškumo? Visi matėme, ką pasiekė Čikagos „Bulls”, kai išėjo Maiklas Džordanas. Japonijoje geriausiai žaidė daug metų ta pačia sudėtimi rungtyniavę ispanai, graikai, argentiniečiai. Mes šiame čempionate neparodėme gero krepšinio, nes trūko geriausių vienos pozicijos – antrosios linijos – žaidėjų. Tad būkime realistai. Bet mes turbūt tapome per daug išdidūs, pavydūs ir bet koks žingsnis atgal mums yra nepakenčiamas.
Mano mokytojas ir puikus specialistas Jonas Kazlauskas su atsinaujinusia rinktine 2000 metais užėmė trečiąją vietą olimpiadoje, bet kitais metais, po nesėkmės Europos čempionate Turkijoje, turėjo tyliai išeiti. Ir niekas jo negynė, neieškojo priežasties, neturėjo nuomonės. Tik dabar prisimenama, kad tai – geriausias Lietuvos treneris. O kodėl jis buvo neįvertintas tuomet? Kodėl be trenerių pasikeitimų praėjo 1993-1994 metų Lietuvos krepšinio nesėkmės (tuomet rinktinę treniravo V.Garastas – red.)?
Atsakydami sau į šiuos klausimus pagalvokime, kaip, pagal ką vertinami žmonės, kai vyksta pasiskirstymas pareigomis. Pirmiausia būkime žmonėmis, o po to – profesionalais. Nemanau, kad Lietuvos krepšiniui padariau tik bloga, kaip dabar kalba „ekspertai”. Ir septintąją vietą pasaulio čempionate nelaikau gėdinga. Todėl iki šiol tylėjau.
Apsivalymas galbūt išeis į naudą ateities krepšiniui. Girdėdamas tokią priešišką reakciją nematau jokios prasmės ir noro likti rinktinėje. Noriu padėkoti visiems žaidėjams, kurie gynė šalies garbę, kurie tuos metus buvo su manimi. Noriu visus žaidėjus, trenerius, vadovus, rėmėjus pakviesti vienybei – tikiu, kad bus priimti protingi
sprendimai.
– Šie Jūsų žodžiai tarsi reiškia, kad vis dėlto nutarėte trauktis pats iš rinktinės trenerio pareigų?
– Tai nėra mano atsistatydinimo pareiškimas, bet žodžiai pamąstymui. Esu iš visų pusių atakuojamas trauktis, todėl LKF tegul nuima mane.
– Ar ketvirtadienį dalyvausite LKF vykdomojo komiteto posėdyje?
– Dar nežinau. Kazanės „Uniks” klubo vadovai spalio 5-7 dienomis mane siunčia į trenerių seminarą Maskvoje, kur bus žaidžiamos parodomosios CSKA ir „Cleveland Cavaliers” rungtynės. Sakiau jiems, kad esu kviečiamas į Vilnių, bet tikslaus atsakymo negavau.
– Jūsų nedalyvavimas posėdyje gali tapti dar vienu koziriu Jūsų oponentams?
– Manau, kad viskas jau ir taip yra nutarta.