Šiandien Lėbartų kapinėse artimieji atsisveikins su Čekijoje mirusiu vyru. Rytoj keltu į Klaipėdą pagaliau turėtų būti atgabenti prie Švedijos krantų laive žuvusių jūrininkų palaikai.
Artimuosius į užsienį uždarbiauti ar net ilsėtis išlydėjusius klaipėdiečius vis dažniau kankina klausimai, ar galės kada nors vėl pamatyti artimą žmogų gyvą ir sveiką.
Per pirmąjį šių metų pusmetį svetimoje šalyje be žinios dingo ar žuvo daugiau uostamiesčio gyventojų negu pernai per tą patį laikotarpį. Kone pusė mirusiųjų į gimtinę nesugrįžo net karstuose. Keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių litų už palaikų pargabenimą išgali sumokėti nedaugelis šeimų.
Mirčių nesuskaičiuoja
Lietuviai svetur nesijaučia nesaugūs. Ne tik dėl teroro išpuolių, gąsdinančių ir galingiausias pasaulio valstybes.
Pastaraisiais mėnesiais itin daug jaunų, stiprių lietuvių užsienyje miršta dėl per sunkių, kenksmingų darbo, ypač nelegalaus, sąlygų. Ne vienas mūsų tautietis su gyvybe atsisveikino tapęs nusikaltimo auka.Dingusiais pripažintų žmonių likimai neišaiškinami ir dešimtmetį.
Kiek svetimoje šalyje mirė žmonių, suluošinta likimų, tiksliai nėra aišku. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus atstovas Mindaugas Lašas dienraščiui minėjo, kad į mūsų šalies diplomatines ir konsulines atstovybes pernai kreiptasi dėl 151 užsienyje mirusio ar žuvusio Lietuvos piliečio. Naujausiais ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jau kreiptasi dėl 115 mirčių.
Šie skaičiai ne visai atspindi realybę. Jie tik parodo, kiek prašymų pateikė artimieji, norintys, kad giminaičio palaikai būtų pargabenti ir palaidoti Lietuvoje.
Keliagubai daugiau svetur mirusių žmonių palaikų tautiečiai nepareikalauja. Kai kurių šaltinių duomenimis, pernai užsienyje gyvybės neteko mažiausiai pusketvirto šimto lietuvių.
Negrįžta iš Europos
Užsienio reikalų ministerijos žiniomis, daugiausiai lietuvių miršta Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje bei Vokietijoje. Uostamiesčio gyventojams skaudžiausiai baigiasi kelionės į buvusios Tarybų ir dabartinės Europos Sąjungos šalis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai mirė 1 917 uostamiesčio gyventojų. 31 asmuo mirė ne Lietuvos teritorijoje. Per pirmąjį 2004 metų pusmetį buvo įregistruota keturiolika mirties svetimoje šalyje atvejų. Iš jų po keturis žmones mirė Rusijoje ir Ukrainoje, po vieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Vieno jūrininko tiksli žūties vieta neaiški.
Metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Zita Dapšienė iš pradžių dienraštį tikino, kad mirštančiųjų užsienyje nėra labai daug. Tačiau suskaičiavusi nustebo, kad situacija liūdnesnė.
Nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 7 d. skyriaus darbuotojos įregistravo 1 024 Klaipėdoje gyvenusių žmonių mirtis. 23 iš jų mirė ne Lietuvoje. Paskutinė vyro mirtis buvo įregistruota birželio 29 d. Jis, kaip ir dar du klaipėdiečiai, savo žemiškąją kelionę baigė Airijoje. Šeši žmonės mirė Rusijoje, 3 – Ukrainoje, 2 – Latvijoje, po vieną Baltarusijoje, Kolumbijoje, Švedijoje, Anglijoje, Olandijoje, Angoloje, Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje.
Priežastys – paslaptis
Mirtis registruojančios inspektorės Eugenijos Jonušaitės žiniomis, dauguma žuvusiųjų yra 20-50 m. svetur uždarbiavę vyrai – jūrininkai, statybininkai, vairuotojai. Nuo ko jie miršta, sužino tik šeimos nariai.
Anot specialistės, vis dažniau užsienio valstybėse išduodamuose mirties liudijimuose, medicininėse pažymose mirties priežastis nenurodoma. Taip stengiamasi apsaugoti mirusiojo atminimą, šeimos reputaciją. Inspektorės ne kartą teirautasi, ar įmanoma dokumentuose pakeisti nurodytą mirties priežastį, pavyzdžiui, savižudybę, apsinuodijimą svaigalais, kvaišalais, į visuomenei labiau įprastą.
Daugelio šiemet užsienyje mirusių žmonių dokumentuose taip pat nenurodyta, nuo ko jie mirė. Pavyko sužinoti tik, kad kelis asmenis pražudė širdies bei onkologinės ligos, vienas žmogus nusinuodijo alkoholiu, dar vienas vyras pasikorė.
Gydytis per brangu
Svetur gyvenantys ir daugiausiai nelegaliai dirbantys lietuviai, net rimtai sustreikavus sveikatai, vengia kreiptis į gydytojus.
Vakarų Airijoje esančiame Galvėjuje (Galway) statyba besiverčiančioje nedidelėje firmoje besidarbuojantis ir dešimt eurų (apie 35 litus) per valandą gaunantis klaipėdietis Sergejus sakė neuždirbantis nė terapeuto konsultacijai. Vizitus pas odontologą vyrui teko pamiršti – net visiškai sugedęs dantis yra ištraukiamas tik tada, kai jo „gydymui” paaukojama keliasdešimt eurų.
Didelėmis dantų gydytojų paslaugų kainomis skundėsi ir Danijoje studijuojanti ir mūsų pinigais iš maždaug 2 tūkst. litų siekiančios stipendijos gyvenanti Irma. Tiek Sergejus, tiek Irma gydytis sugrįžta į Klaipėdą. Tačiau kiti sunegalavę to padaryti nebespėja.
Kiek lietuvių iš kelių šimtų išvykusiųjų kreipiasi į svetimų šalių sveikatos priežiūros įstaigas, suskaičiuoti sudėtinga. Valstybinė ligonių kasa turi duomenų tik apie Europos Sąjungos ir dar keturiose valstybėse gydytus lietuvius. Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių ir ES integracijos skyriaus vyr. specialistės Jelenos Staškevičienės teigimu, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki šių metų liepos ES šalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje gydyti 138 privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti lietuviai, iš jų 41 asmuo – šiemet. Tarp jų – dešimt klaipėdiečių. Kiekvieno jų gydymui mūsų valstybė išleido apie tūkstantį eurų.
Suranda policija
Neretai Lietuvos gyventojo mirties priežastį tenka aiškintis policijai. Pasak Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininko pavaduotojo Tomo Noreikos, užsienyje dingsta, miršta vis daugiau lietuvių. Dažniausiai pradėti paiešką prašoma vasarą, kai nesulaukiama atostogų pas artimuosius žadėjusio sugrįžti giminaičio.
Su prašymu surasti ilgokai apie save žinių neteikiantį draugą ar giminaitį į pareigūnus kreipėsi nedaug uostamiesčio gyventojų. Šiais metais Lietuvos policininkams ir užsienio tarnyboms teko ieškoti dviejų klaipėdiečių. Praėjusių metų pabaigoje į Airiją išvykęs vyras kelis mėnesius nebebendravo su uostamiestyje likusios šeimos nariais. Su Klaipėdos policijos ir Airijos ambasados pareigūnų pagalba tik neseniai pavyko išsiaiškinti, kad vieną rytą 44 m. vyras nepabudo – naktį plyšo širdis. Daugiau nei prieš savaitę klaipėdietis palaidotas gimtinėje.
Nelabai aiškus ir dvidešimtmečio mirties Odesoje (Ukraina) atvejis. Pernai buto pardavimo reikalų tvarkyti išvykusio vaikino pasigesta gegužę. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad jo gyvybę dar prieš Naujuosius metus nusinešė autoavarija. Už butą gautų pinigų įvykio vietoje nerasta. Artimiesiems nepareikalavus palaikų, vaikinas buvo palaidotas Odesoje kaip nežinomas asmuo, pasakojo Asmenų paieškos skyriaus tyrėja Rita Bružinskienė.
Į Lietuvą negrįžta
Ne visus užsienyje dingusius asmenis pavyksta surasti. T. Noreikos teigimu, iki šiol ieškoma ir 1993-iaisiais dingusių klaipėdiečių.
Tačiau dingimo atvejai ne visada „kvepia kriminalu”. Anot pareigūno, nereti atvejai, kai klaipėdiečiai paprasčiausiai pamiršta turį artimųjų. Surasti tokie žmonės liepia nieko nesakyti giminėms, net neminėti šalies, kurioje apsistota. Policininkams belieka tik pranešti, ar ieškomas asmuo gyvas, ar miręs.
Pasitaiko, kad sužinoję, jog ieškomas šeimos narys miręs, lietuviai atsisako jo palaikus pargabenti ir palaidoti tėvynėje. Nemažai šeimų paprasčiausiai neturi tam pinigų. Jeigu žuvęs asmuo nebuvo apsidraudęs, už kūno pargabenimą keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų turi sumokėti artimieji. Tokias paslaugas teikiančios individualiosios įmonės savininko Liudo Statkaus teigimu, iš Europos valstybių, ypač Airijos, Anglijos, per metus čia tenka pargabenti maždaug 25 lietuvių palaikus. Šiemet į įmonę kreiptasi jau 12 kartų.
Pinigų nereikalauja
Anot L. Statkaus, kiek užtruks ar kainuos parsivežti mirusiojo kūną, priklauso nuo tos valstybės įstatymų, atstumo iki Lietuvos.
Sunkiausia ir brangiausia palaikus parsivežti iš Ispanijos.
„Neretai su ispanais iš anksto tariamasi dėl vienokios kainos, o atvažiavus prašoma visai kitokios. Nemenką dalį išlaidų sudaro kelių mokestis – už kiekvieną šimtą kilometrų reikia mokėti po 35 litus. Jeigu žmogus nužudytas, nusižudęs, nuskendęs, leisti ar ne išvežti kūną, sprendžia teismas. Procesas gali užsitęsti ir pusmetį”, – sunkumus paaiškino pašnekovas.
Neapsidraudusio mirusiojo artimieji, kurių mėnesinės pajamos neviršija 405 litų, finansinės paramos gali kreiptis į savivaldybę. Pateikus dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo išlaidas, jie gali gauti iki 4 tūkst. litų. Tačiau su tokiu prašymu kreipiasi nedaug klaipėdiečių. Pasak uostamiesčio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, nuo praėjusių metų pabaigos, kai atsirado tokia galimybė, iki dabar paramos paprašė tik septynios šeimos.
Julija Gural