Moterų emancipacijos grėsmės akivaizdoje vyrams belieka susigūžti. Taip jie ir daro. Tyrimai rodo, kad vyrus linkusios sumenkinti ne tik moterys. Dažniau stipriosios lyties atstovai patys nustumia save į šeimos ir visuomenės užribį. Jeigu nesi raumenų kalnas ar įmonės bosas, tavo vieta po mylimosios kojomis.
Lemia charakteris
Skandinavijos šalys, garsėjančios lygių teisių propagavimu, neretai pavadinamos feminizmo ar moterų šalimis. Lietuvai tokios idėjos dar gana tolimos.
Klaipėdos universiteto suomių kalbos lektorė Karin Karčiauskienė, vadovaujanti Skandinavistikos katedrai, aiškino, kad anksčiau moteriai išsikovoti vietą buvo daug sunkiau.
„Pamažu liberalėjame”, – sakė ji.
Anot lektorės, viskas priklauso nuo moters charakterio savybių ir bendravimo įgūdžių. Vienos sugeba vadovauti ir nesureikšminti lyčių skirtumo, o kitoms paprasčiausiai tokios savybės nėra duotos.
Suomijoje – lengviau
K.Karčiauskienė pasakojo, kad Suomijoje jau seniai niekas nebeskirsto žmonių pagal lytį. „Suomiai turi vieną žodį asmeniui pavadinti „hän”, o lietuviai skirsto „jis” ir „ji””, – aiškino Skandinavistikos centro direktorė.
Suomijoje taip pat veikia moterų teises ginančios organizacijos. Tačiau apie tai, kad moteris į darbą būtų nepriimama vien dėl to, kad ji moteris, niekas nedrįsta net pagalvoti.
Tik atvykusius kitataučius stebina moterys, sukiojančios autobuso ar šiukšlių mašinos vairą, lipančios į elektros stulpą ar taisančios kanalizaciją.
Vertina skirtingai
Psichologai teigia, kad nusistovėjusios nuostatos kenkia tiek moterų, tiek vyrų teigiamam savęs vertinimui.
Pasak psichologo Kęstučio Ridiko, lietuvio sąmonėje susiformavusios nuostatos, kad vyras turi uždirbti daugiau nei moteris, trikdo ne vieną.
„Yra nemažai tokių, kurie nė už ką nesutinka paklusti „sijonuotai bobai”, – juokavo psichologas.
K.Ridiko nuomone, feminizmo smūgiai lietuvių vyrams negresia, nes mūsų moterys protestuoja tik tam, kad protestuotų.
„Jos nepasigilina į tai, kokios iš tiesų yra feminizmo idėjos, ir kovoja tik išoriškai”, – neabejojo jis.
Šeimos psichoterapeutas socialinių mokslų daktaras Gediminas Navaitis nelinkęs kaltės versti moterims. Anot jo, vyrai patys dažnai save nuvertina. Tam įtaką daro ir dažnai neteisinga visuomenė.
Trukdo ribotas suvokimas
Gedimino Navaičio nuomone, visuomenė vyriškumą suvokia per siaurai. Tam įtakos turi santykiai šeimoje ir net žiniasklaida.
– Ar Lietuvoje vyro autoritetas egzistuoja?
– Šiandienos situaciją būtų galima pavadinti vyro vaidmens krize. Vilniaus M.Romerio universiteto Socialinio darbo katedros atliktame tyrime dalyvavo apie 1400 vyrų. Anketose ir pokalbių metu buvo klausiama, kaip jie vertina savo, kaip vyro ir tėvo vaidmenį ir kaip sugeba jį atlikti. Paaiškėjo, kad kas trečias mano, jog nėra tikras vyras.
– Kodėl patys stipriosios lyties atstovai suabejoja savo vyriškumu?
– Mūsų visuomenėje vyras turi atitikti du kriterijus – būti stiprus ir materialiai aprūpinti šeimą. Jeigu jis pinigų neuždirba, neva nėra tikras vyras. Juk ne kiekvienas yra karatė meistras ar bankininkas. Neatitinkantys šių normų vyrai linkę save sumenkinti.
– Vadinasi, vyrai prarado savo, kaip šeimos galvos, vaidmenį?
– Geriausi šeimos santykių ekspertai yra vaikai. Jie žino, kas iš tėvų svarbesnis, įtakingesnis. Tyrimas, kurio metu abiturientų buvo klausiama, kas šeimoje sprendžia svarbiausius klausimus, parodė, kad tėvas lemiamą žodį turi tik maždaug 6 proc. šeimų. Apie pusė jaunuolių atsakė, jog šeimoje klausimus sprendžia abu tėvai, ir net 35 proc. jaunuolių svarbesnė atrodo motina.
Deja, Lietuvoje patriarchalinio šeimos modelio nebėra.
– O tikrų vyrų irgi nebėra?
– Norint apibrėžti tikro vyro sampratą, tektų tai analizuoti iš visų perspektyvų – istorinės, socialinės, psichologinės. Tačiau stebina tai, kad patys vyrai linkę atskirti vyro ir tėvo vaidmenis. Pasirodo, kas dešimtas Lietuvos vyras laiko save geru ir kompetetingu tėvu, bet ne tikru vyru. Tai akivaizdus prieštaravimas. Kokį pavyzdį vaikui gali parodyti tėvas, laikantis save nevisaverčiu vyru?
– Gal pačios moterys kaltos, kad perima šeimos reikalus tik į savo rankas? Gal per daug iš vyrų reikalauja?
– Ieškoti kaltų – nedėkingas užsiėmimas. Kuo daugiau reikalauji, tuo daugiau ir gauni.
Šalies socialiniai ekonominiai pokyčiai dalį žmonių paliko už borto. Ar žmogus, kuris penkiolika metų neturėjo darbo, gali jaustis tikru vyru?
– Moterys galėtų sakyti, kad vadovauja šeimai „iš reikalo”. Juk jei namuose nėra tikro vyro, belieka šeimos rūpesčių naštą užsimesti ant savo gležnų pečių…
– Manau, kad dalis žmonių su malonumu pasirenka tokį gyvenimo būdą. Kita vertus, šeimos gyvenimo modelis neretai primetamas visuomenės. Dar galima pastebėti pašaipų požiūrį į moterį, kuri sėdi namie ir augina keturis vaikus. Su pagarba atsiliepiama apie tą, kuri įnirtingai siekia karjeros. Demokratinė visuomenė turėtų vertinti žmogaus pasirinkimą.
– Vadinasi, visuomenės įtaka yra labai stipri…
– Tikrai taip. Problema ta, kad vyro vaidmuo suvokiamas ribotai. Jis neva turi būti stiprus maitintojas, o visa kita – malonus, bet nebūtinas priedas. Prie tokio požiūrio susiformavimo prisideda ir žiniasklaida, kuri pateikia supaprastintus moteriškumo ir vyriškumo pavyzdžius. Populiariojoje spaudoje vargu ar rasime tekstą, kur jo herojė moteris realizuoja save šeimoje. Kur kas dažniau rašoma apie garsias moteris, kurioms pabrėžti savo moteriškumą – privaloma.
Apskritai visuomenėje vyrus ir moteris bandoma apriboti siaurais vaidmenimis. Juk žmogus daug sudėtingesnis, jis gali atlikti daug kitų vaidmenų ir pasiekti gyvenimo pilnatvę.