Nuogąstavimai, kad Lietuva ir konkrečiai Klaipėdos uostas gali tapti Trojos arkliu, kurio dėka Europa bus užversta menkavertėmis kiniškomis prekėmis, specialistų teigimu, esą neturi pagrindo.
Diskusijų sukėlė praėjusią savaitę Kinijoje vykęs verslo forumas „Atrask Lietuvą – vartus į Europą”.
Jame, pranešė Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius, Kinijos ir Lietuvos verslininkai diskutavo apie Lietuvos, kaip tranzito šalies, galimybes sudaryti sąlygas Kinijos Liaudies Respublikos kroviniams patekti į Vakarų ir Šiaurės Europą. Nors čia ir netgi pačioje Lietuvoje jau net santechnikai pataria klientams nesirinkti kiniškų prekių, kurios nėra vertinamos dėl prastos jų kokybės.
Tačiau Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, dalyvavęs minėtame forume, teigia, jog tokiems būgštavimams nesą jokio pagrindo, nes kalbėta ne apie kiniškų prekių importą, o apie Lietuvos tranzitines galimybes.
„Susisiekimo ministerija stengiasi pritraukti iš Kinijos ne prekes, o transporto grandines, kurios eitų per Lietuvą, per Klaipėdos uostą. Ji nori išnaudoti mūsų valstybės tranzitinį potencialą, kad jis duotų papildomų pajamų. Jeigu per Lietuvą būtų gabenami Kinijos kroviniai, tos pajamos būtų gana didelės, kadangi kinų prekybos apyvarta pasaulio mastu yra didžiulė”,- „Vakarų ekspresui” sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Pasak jo, įvairiuose susitikimuose yra akcentuojama, kad Lietuva galėtų tapti tramplinu tarp Kinijos ir Rusijos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, taip pat buvęs Kinijoje, pridūrė, kad Lietuva gali tapti Kinijos tramplinu ir į Baltarusiją. Kinų klientai krovinius tokiu atveju gautų greičiau nei juos siunčiant iš Hamburgo. Pasak S. Dobilinsko, nėra ko baimintis – esą Lietuvoje Kinijos prekių bus tiek, kiek mes sugebėsime jų nupirkti, ne daugiau. Beje, Kinijoje yra nemažai pasaulinio garso gamintojų, kurie šioje šalyje naudojasi pigesne darbo jėga, tad ši šalis turi daug ir gerų prekių.
Iš Kinijos prekes į visą pasaulį gabena daugiatūkstantiniai konteineriniai laivai. Šanchajaus uostas, kuriame per metus kraunama 457 mln. t krovinių, labai glaudžiai bendradarbiauja su Hamburgo, Roterdamo uostais, tačiau, pasak S. Dobilinsko, tai nereiškia, kad jie yra užvesti menkavertėmis kinų prekėmis.
S. Dobilinskas sakė, jog kinai labai domėjosi verslo galimybėmis mūsų šalyje, tačiau apgailestavo, kad jie dar labai mažai žino apie Lietuvą. Beje, viena investicinė Kinijos kompanija, susidomėjusi Klaipėdos uostu, jau pranešė norinti į jį atvykti.
„Kokia nauda Klaipėdos uostui iš Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo? Daugiau konteinerių, daugiau pinigų per rinkliavas. Kinijos susisiekimo ministras sakė manąs, kad Lietuva turi geras perspektyvas. Jis domėjosi, kiek Klaipėdos uostas gali priimti konteinerių”, – sakė S. Dobilinskas.