Užsienio turistai šaiposi iš Klaipėdos dviračių takų.
Net ir nauji dviračių takai – nepažymėti, juose daug bordiūrų, nesumontuotos užtvaros automobiliams. Važiuoti trukdo ir viduryje tako sumontuoti šviesoforai, apšvietimo stulpai, autobusų stotelės.
Važinėja ir girti
Daugeliui žmonių susidaro įspūdis, kad raudonomis trinkelėmis grindžiami dviračių takai Klaipėdoje įrenginėjami vien tik tam, kad lygiuotumės į Europos Sąjungą.
Prie „Arenos” prekybos centro ant dviračių tako – autobusų stotelė, prie „Saturno” – „Lietuvos spaudos” kioskas.
Prie Klaipėdos universiteto studentų miestelio viduryje tako įkastas apšvietimo stulpas ir šviesoforas.
„Mane stebina, kad neseniai nutiestų dviračių takų borteliai nenuožulnūs. Tai galima pamatyti šiais metais remontuotoje Pilies gatvėje, prie Muzikinio teatro, senojo turgaus. Pavyzdys, kokie turi būti nuolydžiai dviratininkams, galėtų būti sankryža ties „Akropoliu”, – mano Lietuvos dviračių bendrijos pirmininkas Saulius Ružinskas.
Naujajame dviračių take nuo Vasaros estrados link Girulių nėra užtvarų. Todėl ten greičio mėgėjai laksto keturračiais motociklais. Šiuo dviračių taku dažnai važinėja išgėrę vairuotojai iš Girulių.
Manto gatve dviračių takas nutiestas taip, kad pėstiesiems telieka eiti aplink medžius, pasieniu, laiptais.
Anot S.Ružinsko, užsienyje dviračių takai įrengiami ne atimant plotą iš pėsčiųjų, bet atrėžiant gabalą eismo juostos.
Nepraktiški takai
Tačiau Klaipėdoje net nesugebama tinkamai pažymėti jau įrengtų dviračių takų.
Važiuojant nuo „Avitelos” link „Topo centro”, pažymėta, kad raudonomis trinkelėmis klotas takas skirtas tik dviratininkams.
Tačiau, važiuojant tuo pačiu taku atgal, užrašai jau byloja, kad tai ir dviratininkų, ir pėsčiųjų takas.
Nėra ir nė vieno tik dviratininkams skirto šviesoforo. Nesugebama pagal taisykles nupiešti vien dviratininkams skirtų perėjų.
Ant raudonai grįstų takų daug kur nenupiešti dviračio ženklai. Tokį ženklą nupiešti kainuoja nuo 10 iki 15 litų.
„Blogai ir tai, kad dviračių takai mieste grindžiami plytelėmis, o ne asfaltuojami. Jomis sunkiau važiuoti ne tik dviratininkams, bet ir riedutininkams bei riedlentininkams”, – pastebėjo S.Ružinskas.
Viena pagrindinių bėdų yra ir tai, kad trūksta stovų dviračiams. Prie prekybos centrų ir savivaldybės stovai gražiai atrodo, bet yra nepraktiški.
Į tuos stovus galima brukti tik priekinį ratą ir jį prirakinti. Taip įtvirtinus, laužomas ratas.
„Tinkamiausias pavyzdys, kaip turi atrodyti dviračių stovai, yra Kuršių kelio stotelės. Nereikia įmantrių grūdinto plieno ar blizgančių stovų, svarbu, kad vamzdžiai būtų įmūryti, o ne prisukti keliais išklibusiais varžtais”, – tvirtino S.Ružinskas.
Panašias išvadas apie dviračių takus pateikė ir šią vasarą Klaipėdoje vykusios Europos dviratininkų federacijos suvažiavimo dalyviai.
Nėra kaltų
Kaltų dėl tokio neapgalvoto dviračių takų tiesimo neatsirado.
Dviračių takų plėtrą stebinčios savivaldybės Transporto tarnybos vedėjas Saulius Gudavičius žadėjo kitą savaitę apžiūrėti visus dviračių takus ir nuspręsti, ką reikia patobulinti.
„Buvo parengti projektai, bet niekas jų nederino su Transporto tarnyba”, – sakė S.Gudavičius.
Pilies gatvę remontavusios bendrovės „Klaipėdos keliai” direktoriaus pavaduotojas gamybai Algirdas Paulauskas teigė, kad dviračių takai ir nuolydžiai padaromi taip, kaip liepia savivaldybės techninė komisija. Todėl nepatenkinti dviratininkai turėtų kreiptis į ją.
Atliktus darbus priimančios Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Romualdas Stasiulis mano, kad dviratininkų priekaištai dėl nenuleistų bortų ir nepažymėtų takų yra teisingi tik iš dalies.
Anot jo, kai kur borteliai paliekami iškilę vos kelis centimetrus. R.Stasiulis aiškino, kad to reikės, kai bus liejamas naujas asfalto sluoksnis.
Dviratininkų daugėja
Trejus metus savivaldybėje egzistuojanti bemotorio transporto plėtros komisija prižiūrėjo, kaip tiesiami dviračių takai, tačiau taip pat nieko bloga nepastebėjo.
Nuo rugsėjo 22 dienos komisijai vadovauti pradėjo savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Anksčiau komisijos pirmininkas buvo Gintaras Petraitis.
„Prieš keletą metų mus užplūdo Europos Sąjungos pinigai ir norėjome juos kuo greičiau panaudoti.
Mieste pertvarkomos gatvės, šaligatviai, bet dažniausiai žiūrėta, kad mašinoms būtų geriau pravažiuoti, pėstiesiems eiti. Kaip atskira transporto rūšis dviračiai būdavo pamirštami.
Todėl įkūrėme pusę etato ir dviračių transporto plėtrą prižiūrėti turės transporto tarnybos specialistas Vytautas Paukštė. Anksčiau net nebuvo specialisto, kuris nusimanytų apie dviračių transporto ypatumus”, – teigė J.Simonavičiūtė.
„Pernai dviračių takams tiesti savivaldybė buvo skyrusi 700 tūkstančių litų, šiemet – beveik 900 tūkstančių litų”, – sakė R.Stasiulis.
Tačiau, net ir taip chaotiškai tiesiant takus, dviratininkų daugėja.
„Per birželį, liepą, rugpjūtį keltais persikėlė 40 116 dviratininkų. Vidutiniškai per dieną būdavo perkeliama beveik 500 dviratininkų. Pernai per tą patį laikotarpį šis skaičius kartu su motociklininkais siekė 33 603”, – sakė Smiltynės perkėlos pervežimų vadovė Eglė Šimkienė.