Po vizito Kazachstane susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius sako gavęs kazachų pažadą vežti daugiau krovinių per Klaipėdos uostą. Neatmetama ir galimybė sulaukti daugiau krovinių iš Kinijos.
Kitais metais Lietuva gali tikėtis, kad Kazachstanas padidins konteinerių krovinių krovą per Klaipėdos uostą. Tai tvirtino po vizito Kazachstane ir Kinijoje grįžęs šalies susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
„Kazachstanas planuoja konteinerių krovą per uostus padidinti 30 procentų. Klaipėdai tektų 5-10 proc. šių krovinių daugiau, negu dabar gabenama”, – sakė Butkevičius.
Jo teigimu, kazachai labiausiai suinteresuoti vadinamųjų ferolydinių krova per Klaipėdą. „Uoste turime du konteinerių terminalus, kurių pajėgumas leistų priimti daugiau krovinių”, – teigė ministras.
Jis pažymėjo, kad Kazachstanas krovinių gabenimu per Klaipėdos uostą susidomėjo pirmiau susitaręs su Rusija dėl geležinkelio tarifų nuolaidų. Teigiama, kad Rusija sutikusi šiuos tarifus kazachams sumažinti 30 procentų. „Be nuolaidų kažin ar kazachai būtų taip susidomėję mumis”, – svarstė ministras.
Tartis turi verslininkai
Lietuvos delegacijoje taip pat dalyvavęs Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sakė, kad, be ferolydinių, kazachai taip pat domėjosi automobilių transportavimo galimybėmis per Klaipėdą. Tačiau jis tikino, kad didžiausią dalį visų Kazachstano krovinių toliau sudarys ferolydiniai. Dobilinsko teigimu, per metus per Klaipėdos uostą pergabenama 700 tūkst. tonų krovinių, o 500 tūkst. tonų sudaro ferolydiniai. Dobilinsko manymu, ar kazachų kroviniai pajudės Klaipėdos link, pirmiausia čia lems verslininkų iniciatyva. „Valdžios pareigūnai išreiškė gerus ketinimus, o konkrečiai susitarti turi abiejų šalių verslininkai”, – tikino direkcijos vadovas.
Konkurencija nemaža
Daugiau kazachų krovinių taip pat atiteks kitiems Baltijos šalių – Venstspilio, Talino, taip pat Ukrainos uostams. Be Lietuvos ministro, su aukštais Kazachstano pareigūnais buvo susitikę ir Latvijos bei Estijos ministrai. Latvijos delegacijai pavyko užsitikrinti didelę kazachiškų grūdų krovą.
Butkevičius teigė, kad per vizitą trijų Baltijos šalių atstovai demonstravo draugiškumą, tačiau kiekviena šalis stengėsi įvardyti savo šalies uostų pranašumus.
„Konkurencija tarp uostų tik didėja, bet didėja ir krovos apimtis juose”, – pažymėjo ministras. Jis tikino, kad norint būti garantuotai dėl didesnio kazachiškų krovinių srauto Lietuvai reikėtų pasirašyti dvišalę sutartį su Kazachstanu. Butkevičius tvirtino, kad šioje srityje bus dirbama.
Nauda vežėjams
Kazachstane Lietuvai taip pat pavyko išsiderėti 3,5 tūkst. universalių leidimų vežėjams automobilių keliais ir 200 į trečiąsias šalis. Kitiems metams sutarta preliminari kvota – atitinkamai 3000 ir 200 leidimų, o atsiradus papildomam poreikiui galima bus derėtis dėl kitų leidimų.
Automobilių transporto klausimus sprendė ir mišri Kazachstano bei Lietuvos komisija dėl tarptautinio gabenimo automobilių keliais. Jos posėdyje, be susitarimo dėl kvotų vežėjams, taip pat diskutuota dėl daugkartinių vizų į Lietuvą vairuotojams išdavimo tvarkos supaprastinimo.
Kazachstane Butkevičius buvo susitikęs su transporto ir komunikacijų ministru Askaru Maminu, dalyvavo Astanoje vykusioje konferencijoje „TransAsia”.
Siūlė vartus į Europą
Po vizito Kazachstane Lietuvos delegacija išvyko į Kiniją, kurioje su oficialiu vizitu viešėjo prezidentas Valdas Adamkus. Pekine ir Šanchajuje vykusiuose verslo forumuose „Atrask Lietuvą – vartus į Europą” dalyvavęs Butkevičius tenykščiams verslininkams pristatė krovinių gabenimo per Lietuvą galimybes.
Susitikęs su Kinijos susiekimo ir geležinkelių ministrais, Butkevičius užsiminė apie galimą bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje pasinaudojant pagrindiniais Europos ir Azijos žemynų transporto koridoriais, apsvarstė galimybes pasirašyti susitarimus dėl kelių ir jūrų transporto.
Apie vizito Kinijoje naudą taip pat užsiminė Klaipėdos uosto direkcijos vadovas. „Jau šiandien (vakar – red.) gavome žinutę, kad viena Kinijos korporacija mumis susidomėjo”, – sakė Dobilinskas.