Ligonius šokiravo statybininkai

Keli Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir venerinių ligų centro remontą atliekantys statybininkai vakar iš pat ryto vos pastovėjo ant kojų.

Kai kurie girtutėliai statybininkai dažė gydymo įstaigos sienas, lipo ant pastolių, tuo šiurpindami ir čia dirbančius medikus, ir pacientus.

Atrodo, kad mažiausiai dėl girtų statybininkų sau suko galvą tik jų darbdaviai. Nors pagal Lietuvos darbo kodeksą jie privalo uždrausti neblaiviems darbuotojams dirbti.

Girti iš pat ryto

Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir venerinių ligų centro lankytojai nustebo, kai vakar rytą pamatė, jog gydymo įstaigą remontavo girti statybininkai.

„Tie, kurie remontavo antrą ir ketvirtą kabinetą, vos pastovėjo ant kojų. Keista, kad jie, būdami tokie girti, dar lipa ant pastolių”, – pasakojo vienas iš gydymo įstaigos lankytojų.

Nuvažiavus į Odos ir venerinių ligų centrą paaiškėjo, kad lankytojų skundai pagrįsti. Nors dar nebuvo nė 11 valandų, kai kurie statybininkai vos laikėsi ant kojų.

Vienas darbininkas buvo itin girtas. Nuo jo sklido aštrus alkoholio kvapas.

Pamatęs dienraščio „Klaipėda” fotografą, girčiausias statybininkas pagrasino sudaužyti fotoaparatą. Tačiau sužinojęs, kad į jo girtumą atkreipė dėmesį žurnalistai, maldavo apie tai, kad išgėrė, nerašyti.

Darbininkas sakėsi tą rytą išgėręs visai nedaug – tik truputį alaus. Nors išvaizda ir nuo jo sklidęs stiprus alkoholio kvapas bylojo, kad gerta kur kas daugiau.

Girtas darbininkas siūlėsi netgi įrodyti, kad nėra girtas. „Nubrėžkite liniją ir aš praeisiu ja tiesiai”, – žadėjo svirduliuojantis statybininkas.

Ne taip mato?

Odos ir venerinių ligų centro poliklinikos vedėja Aldona Kajutytė pastebėjo, kad kai kurie darbininkai gydymo įstaigą remontuoja girti ir, būdami tokios būklės, į darbą ateina nebe pirmą kartą.

„Tačiau paprastai man būna sunku įvertinti darbininkų blaivumą, nes, kai juos matau, jie nuolat pasilenkę ar pritūpę ką nors dirba. Tad praeidama galiu ir nepastebėti, kokios jie būklės. Tačiau apie statybininkų girtumą mane jau įspėjo ir pacientai. Juk jiems neįmanoma nepastebėti, kad darbininkai girti, kai juos tenka stebėti po keliolika minučių laukiant eilėse pas gydytojus”, – sakė A.Kajutytė.

Pastabas dėl girtų darbininkų gydytoja išsakė brigados vadovui.

„Už brigadą atsakingas asmuo man sakė, kad negali būti, jog darbininkai girti. Sakė, kad aš kažką ne taip matau. Tačiau įspėjau brigados vadovą pasirūpinti, kad darbininkai nebūtų girti ir niekam nekeltų problemų”, – prisiminė vedėja.

Po to, kai girtais statybininkais pasiskundė ir gydymo įstaigos pacientai, A.Kajutytė pareikalavo, kad jų čia neliktų. Medikė mano, jog jei girti statybininkai ir toliau darbuosis poliklinikoje, jie kels pavojų ir sau, ir čia dirbančiam personalui, ir lankytojams.

Neigė girtumą

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ūkio reikalams Pranas Mažonas vakar pats įsitikino, kad Apskrities ligoninės Odos ir venerinių ligų centrą remontuoja girti darbininkai.

Apie tai P.Mažonas kelissyk įspėjo remonto darbus vykdančios bendrovės „Lestema” direktorių.

Keista, kad ne tik A.Kajutytei, bet ir P.Mažonui bendrovės „Lestema” statybos darbų vykdytojas bei direktorius neigė tai, kas akivaizdu, – kad keletas statybininkų dirbo girti.

Nutrauks sutartį

Apie tai, kad gydymo įstaigą remontuoja girti darbininkai, Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas vakar sužinojo tik iš dienraščio „Klaipėda” žurnalistų.

R.Sakalauską ši žinia šokiravo, juolab kad Odos ir venerinių ligų centro pirmojo aukšto remontas, kurį atlieka svyruojantys darbininkai, ligoninei kainavo nepigiai – apie 60 tūkst. litų.

„Imsiuosi visų įmanomų priemonių, kad sutartis su bendrove, kurios statybininkai girti remontuoja mūsų ligoninės padalinį, būtų nedelsiant nutraukta. Aš to neketinu toleruoti”, – piktinosi ligoninės vadovas.

Nežinojo, kaip elgtis

Gydymo įstaigos remontą atliekančios Telšių bendrovės „Lestema” direktorius Bronislovas Žilevičius nenorėjo pripažinti, kad jo darbininkai gydymo įstaigą remontavo girti.

Pasakius, jog tai pastebėjo jau ne vienas žmogus, direktorius klausė, kaip jam tada reikėtų pasielgti?

Jis pažadėjo pats atvažiuoti į Klaipėdą, išsiaiškinti situaciją ir atleisti darbe girtus pasirodysiančius darbininkus.

Dažnas žūsta girtas

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji inspektorė Danguolė Juknienė sakė, kad už darbuotojų saugumą atsako darbdaviai. Jei darbdavys pamato, kad darbuotojas į darbą atėjo neblaivus, jis gali jam neleisti tądien dirbti.

Galima ir išvis atleisti girtą darbuotoją iš darbo.

Bet kuriuo atveju į pažeidimą reaguoti būtina, nes kitaip gali įvykti nelaimingas atsitikimas.

Lietuvoje beveik kas trečias nelaimingas atsitikimas darbo metu atsitinka dėl girtumo. Statybose dėl girtų darbuotojų kaltės nelaimingi atsitikimai įvyksta dar dažniau.

Kad girtumas darbe lemia nelaimes, byloja ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbuotojų surinkti statistiniai duomenys.

2003 metais darbe žuvo 22 žmonės. Septyni iš jų – būdami neblaivūs. Sunkiai sužeistų tais metais buvo 20. Iš jų vienas neblaivus.

2004-aisiais darbe žuvo 5 žmonės. Visi jie mirė būdami neblaivūs. Sunkiai sužeista 17, tarp kurių neblaivūs buvo keturi.

Kol kas nesuvesti praėjusių ir šių metų nelaimingų atsitikimų duomenys. Tačiau jie, pasak inspektorės, neturėtų labai skirtis nuo ankstesniųjų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.