Kai kurios kolegijos nuo šių mokslo metų absolventams teiks aukštesnę kvalifikaciją
Šiemet šešias Lietuvos kolegijas baigsiantys absolventai bus įgiję profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Jį gali teikti tos kolegijos, kurias teigiamai įvertino Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Tapti bakalauru buvo visų kolegijų studentų svajonė, tačiau Seimas tik šią vasarą priėmė jiems palankų Aukštojo mokslo įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pirmieji profesinio bakalauro diplomai pavasarį bus įteikti ir Kauno kolegijos (KK) auklėtiniams.
Nori aukštesnio išsilavinimo
Kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto trečiakursė Jūratė Alkauskaitė studijuoja grafinį dizainą. Jai specialybė patinka, nuo pat vaikystės mergina mėgsta piešti, užsiimti kitokia menine kūryba. „Studijos kolegijoje trunka trejus metus, pavasarį jau gausiu diplomą. Džiaugiuosi, kad man bus suteikta ne profesinė kvalifikacija, kaip iki šiol visiems absolventams, bet profesinio bakalauro laipsnis. Tai bylos apie aukštesnį išsilavinimo lygį – darbdaviai matys, kad iš tiesų mokiausi aukštojoje mokykloje”, – sako Jūratė.
Studentė neslepia, kad norėtų įgyti ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tapti, pavyzdžiui, Lietuvos dailės akademijos bakalaure. Tačiau Jūratė, kaip ir kiti jos bendramoksliai, žino, kad dar nėra parengto tęstinių studijų universitetuose mechanizmo, kol kas neaišku, kaip universitetai pasirengę priimti kolegijų absolventus. Pastarieji mano, kad jie galėtų universitetuose studijuoti, tarkim, nuo trečiojo kurso ir tapti „tikrais” bakalaurais, o vėliau gal ir magistrais. Universitetų profesūra savo žodžio dėl „kolegininkų” tęstinių studijų kol kas netaria. Diplominį darbą jau pradėjusi rengti Jūratė pasiryžusi lankyti ir išlyginamąsias studijas, kad tik galėtų įgyvendinti savo svajonę.
To paties J.Vienožinskio menų fakulteto antrakursis Justinas Stankevičius tęstinių studijų tikriausiai ieškos užsienyje. „Ten, tikiuosi, mokytis bus įdomiau. Visko gali būti, kad apsigynęs bakalauro diplomą galiu likti ir dirbti”, – sako vaikinas. Turizmo ir viešbučių vadybą studijuojanti Eglė Galiauskaitė po antrojo kurso pagal SOCRATES/ERAZMUS mainų programą važiuos pasimokyti į Airiją, ten studijuos vienus metus. „Grįžusi apsiginsiu profesinio bakalauro diplomą, vėliau tikriausiai vėl važiuosiu į šią šalį mokytis magistrantūroje”, – savo planais dalijasi Eglė.
Ne visiems specialybė patinka
KK studentų atstovybės prezidentas Donatas Valentinavičius, Technologijų fakultete studijuojantis leidybą ir poligrafiją, geriausiai žino savo bendraamžių rūpesčius. Vaikino teigimu, daugelis studijomis yra patenkinti, bet norėtų, kad jų profesinė kvalifikacija būtų apibrėžta konkrečiau. „Neabejojame, kad įgijus profesinio bakalauro laipsnį bus lengviau įsidarbinti, – sako Donatas. – Be to, pasitaiko kurioziškų dalykų. Absolventai skundžiasi, kad universitetų ir kolegijų auklėtiniams, nors dirbantiems tokį patį darbą, atlyginama labai skirtingai. Dabar gal į mūsų absolventus bus žiūrima palankiau”.
Donatas sako, kad per trejus metus įgijo nemažai specialybės žinių, tačiau ar baigęs kolegiją dirbs, ar studijuos toliau, dar neapsisprendė.
Būsimasis kompiuterinių tinklų administratorius Alanas Giedraitis tuo, kad taps profesijos bakalauru, per daug nesižavi. „Nežinau, kiek bus iš to naudos, – sako antrakursis. – Tas bakalauro laipsnis vis tiek neprilygs tam, kurį įgytume studijuodami universitete”. Vaikinas teigė viename universitete domėjęsis dėl tęstinių studijų – jam buvo pasakyta, kad reikėtų mokytis dar pustrečių metų. Alanas teigė pagalvosiąs, ar sieks akademinio bakalauro laipsnio. Darbą pagal specialybę tiksi gauti nesunkiai, bet tobulėti esą niekada nebus per vėlu.
Antrakursis Vladas Bezrukovas prisipažino: maisto pramonės technologijų ir įrengimų specialybę pasirinko todėl, kad nepavyko įstoti į Kūno kultūros akademiją. „Mokausi iš bėdos, kaip nors studijas baigsiu, bet pagal specialybę tikrai nedirbsiu, – sako Vladas. – Į Kūno kultūros akademiją laimę bandysiu dar kartą, noriu studijuoti turizmo ar sporto vadybą”. Antrakursis mano, kad dalį kolegijoje išlaikytų disciplinų akademija įskaitys, treji čia praleisti studijų metai veltui nepraeis.
Universitetai ir kolegijos nesutaria
KK direktoriaus Mindaugo Misiūno nuomone, būsimajam studentui prieš stojant į aukštąją reikia apsispręsti: ar jam reikia daugiau praktinių, ar teorinių žinių. Jei jis mano, kad nori tapti kvalifikuotu praktiku, puikiausiai esą užteks studijų kolegijoje. „Tai, kad pagaliau Seimas susiprato kolegijose įteisinti profesinio bakalauro laipsnį – logiška, taip seniai turėjo būti, – sako direktorius. – Iki šiol Europos Sąjungos valstybės nesuprato, ką reiškia neuniversitetinės studijos. Juk mūsų studentai kaip ir ten studijuoja trejus metus, tad kolegoms buvo neaišku, kodėl nesuteikiame bakalauro laipsnio”.
M.Misiūno teigimu, tolesnis lygis kolegijose turėtų būti profesijos magistro laipsnis. Kol kas dėl jo diskutuojama įvairiais lygiais, nesama vieningos nuomonės. KK vadovas mano, kad gavus kolegijos diplomą absolventams vertėtų kelerius metus padirbėti, o paskui paaiškės, ar dar norima studijuoti universitete, juo labiau tapti magistru. Vienas variantų, padedančių „kolegininkui” adaptuotis universitete – bendros kolegijų ir aukštųjų mokyklų parengtos programos. KK dėstytojai su kai kuriais universitetais šia kryptimi jau yra šį tą nuveikę. „Tačiau apskritai sutarimo tarp kolegijų ir universitetų trūksta, pasigendama jo ir tarp pačių kolegijų”, – mano M.Misiūnas.
Magistrantūrai reikia ne tik praktikų
Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius profesorius Raimundas Šiaučiūnas pripažįsta, kad universitetų ir kolegijų pedagogams laikas susėsti prie vieno stalo ir bandyti priimti bendrus sprendimus. „Turime numatyti kriterijus, lemiančius kolegijų absolventų perėjimą į universitetus. Svarbu įvertinti gebėjimus, skirtingumus, žinių lygį, – mano profesorius. – Nuo pat pradžių kolegijos buvo kuriamos kaip alternatyva universitetams. Dabar prabilta apie tai, kad turi būti studijų tęstinumas”.
Norintiesiems stoti į magistrantūrą galima būtų rengti išlyginamuosius kursus, kurie truktų ne mažiau kaip 1,5-2 metus. „Nereikėtų užmiršti, kad į magistrantūrą turėtų stoti ne tik praktinį, bet ir teorinį pasirengimą turintys absolventai”, – įsitikinęs R.Šiaučiūnas.
Nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje buvo įsteigta 16 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų. SKVC kiekvienos kolegijos veiklą analizuoja praėjus ketveriems metams nuo jos įsteigimo. Visų kolegijų vertinimą planuojama baigti 2008 metais.