Nėra sėkmės receptų, bet mes juos rašome patys
Gyvename stresų pasaulyje. Vieni garsiai visiems skelbia savo nelaimes, o kiti viską užgniaužia giliai širdyje. Vienus vargina amžina galimybė pasirinkti, o kiti džiaugiasi ir patenkinti tuo, ką pavadintume tikra nelaime. Mokslininkai tvirtina, kad jaustis laimingam ne tik malonu, bet ir naudinga, nes laimė yra sėkmės priežastis, o ne pasekmė.
Pyktis – sveika, bet ne visiems
Tarp pažįstamų žmonių ne vienas rastume sutuoktinių porą, kuri niekada nesipyksta, atrodytų, net nesiginčija. Pavydžiai nusekame žvilgsniu, nors „idealiems” sutuoktiniams tikrai ne visada verta pavydėti. Ramunė S., pasiūliusi šią temą, rašo: „Su vyru gyvename vos treji metai, bet abu manome, kad pernelyg dažnai pykstamės. Kartais labai norisi susilaikyti nuo kritiškos nuomonės, bet tarsi kas tyčia tampo už liežuvio ir netikėtai iškloji visa tai, kas negero susikaupė per dieną. Iškrauni neigiamas emocijas ir kažkaip lengviau pasidaro. Abu žinom, kad vedybose kritiškas amžius – treji metai. Nežinom, ar abu išlaikysim šį egzaminą. Gal mums būti nuolaidesniems, nekreipti dėmesio į šalia esančio žmogaus netobulumus arba užgniaužti nepasitenkinimą?” – skundžiasi ir abejoja kaunietė Ramunė.
Psichologai jau senokai įtikinėja, kad tarpusavio santykiai negeri, jeigu partneriai niekada neparodo vienas kitam nepasitenkinimo, o visas nuoskaudas slepia savyje ir tik dirbtinai šypsosi. Amerikoje dešimtmetį vyko specialūs tyrimai. Mokslininkai tyrė pora tūkstančių moterų ir norėjo nustatyti, kiek jų serga širdies ligomis. Išvadose buvo užrašyta, kad jeigu neigiamas emocijas laikysi savyje ir niekada jų neišliesi, tai net keturis kartus bus didesnė galimybė patirti infarktą, lyginant su tais, kurie tokių emocijų neslėpdavo. Taigi emocijų išliejimas ne tik trumpam moterims pagerina savijautą, bet ir naudinga sveikatai. Tačiau panašiai išbandyti vyrai suteikė visai priešingos informacijos: pykčio išliejimas per barnius jiems tik padidino insulto ir širdies ritmo sutrikimo riziką.
Šeimų santykių specialistai tvirtina, kad blogi santykiai susiklosto toms poroms, kurios visai nesiginčija, nes pasidarė vienas kitam abejingi. Tuo tarpu ginčai įrodo sveikus tarpusavio santykius. Tačiau perspėjama, kad ginčytis reikia proto ribose, neverta kiekvienąkart šaukti ant partnerio. Kur kas bus protingiau, jeigu savo nuomonę išdėstysime motyvuotai. Be to, ekspertai įspėja, kad kivirčo nauda sveikatai bus tik tada, jeigu kovosite dorai ir garbingai, jeigu kritika neperaugs į panieką.
Varginantis pasirinkimas
Pati madingiausia skyrybų priežastis – charakterių nesutapimas. Žinoma, charakteriai būna skirtingi, tačiau, anot specialistų, „amžino” nepasitenkinimo priežastis gali būti pervargimas ir narcisizmas, kai žmogus būna linkęs pernelyg žavėtis savimi. Kartais pakanka gerai pailsėti ir gera nuotaika bei laimės nuojauta bematant atsiranda. Tokie pojūčiai dažniausiai atsiranda po gerų atostogų.
Žmones vargina būtinybė kiekviename žingsnyje kažką pasirinkti: prekes, maistą, draugus, pramogas. Senovės žmogus šia prasme buvo laimingesnis, nes pasirinkimo nebuvo: reikėjo būtinai daryti tą ar aną, ir viskas buvo aišku. Šiuolaikinio žmogaus psichika, anot specialistų, vis dar nepritaikyta kiekviename žingsnyje spręsti pasirinkimo problemas.
Pernelyg didelis savęs vertinimas – narcisizmas – ateina iš vaikystės, kai tėvai ir giminės, vaikui net nespėjus praverti burnos, pradeda liaupsinti jo gabumus ir tariamus talentus. Būna ir blogiau – įvardijamas kaip nevykėlis. Tada ilgam išlieka nuskriaustojo poza, kuri vyrauja tiek darbe, tiek šeimos gyvenime ir trukdo savo jėgomis siekti įsivaizduojamų aukštumų. Vietoj to atsiranda noras viską dramatizuoti, aplinkoje ieškoti nesėkmės priežasčių, nors jos dažniausiai slypi paties žmogaus viduje.
Būna ir per gerai
Yra manančiųjų, kad dėl žmonių gerovės viską turėtų spręsti valdžia. Šiuolaikinėje, gerai išvystytoje industrinėje valstybėje, visuomenės apklausos suranda apie 80 procentų žmonių, kurie jaučiasi laimingi. Kita vertus, linkstama manyti, kad laimė labiau priklauso nuo mūsų nuostatų, nei nuo šalies ekonomikos augimo. Jeigu nuolat niurzgėsime, kad mus kamuoja nepritekliai, tai ir gyvensime juose paskendę. Psichologai sako, jeigu kasdien bent po keletą minučių pagalvosime, kad esame sveiki, laimingi ir mums nieko netrūksta, tai išsigydysime nuo daugelio fizinių ir dvasinių negalavimų.
Sunkiausias žingsnis – išsiaiškinti sau pačiam, kas yra laimė? Maloni įvykių seka, arba malonių nutikimų, užgožiančių nemalonumus, aritmetika? Tačiau vėl: malonūs ir nemalonūs įvykiai kiekvieno vertinami skirtingai. Argi nesutinkame gyvenime verkšlenantį tikrą laimės kūdikį ir laime spindintį likimo nuskriaustą, gal net prie lovos prikaustytą žmogų? Gana dažnai nelaimingi pasidarome ir dėl pernelyg aukštai ir nerealiai iškeltos reikalavimų kartelės. Kuo didesni lūkesčiai, tuo rečiau jie išsipildo.
Savotiška laimė ir tada, kai pagaliau supranti, kad viso pasaulio pinigų neuždirbsi, kaip ir visų darbų niekada neužbaigsi. Verta prisiminti ir tautų išmintį, išreikštą pasakose. Kiek daug jų žinome apie tai, kad laime apdovanojami ne protingieji broliai, bet trečiasis – kvailelis. Tai jam dažniausiai atitenka princesės ranka ir pusė karalystės. Gal kiek gruboka, bet teisinga patarlė sako: „Gera duona užpakalį drasko”. Kuo mažiau galvosi tik apie save, o daugiau domėsies aplinka, tuo dažniau pasidžiaugsi tokiais dalykais, kurių anksčiau net nepastebėjai. Tam belieka sujungti protą ir jausmus.
Šiuo rašiniu atsisveikinu su skaitytojais. Būkite laimingi.