Pernai vasarą 75-erių sukaktį atšventusi seniausia Alytaus įmonė AB mašinų gamykla „Astra” stabiliai ir pelningai dirba, strateginių tikslų siekdama per žinių ekonomiką. „Mūsų firmos strategija – ne masinės, o vienetinės produkcijos gamyba. Esame pasirinkę kelią gaminti sudėtingus gaminius ir technologinius įrengimus, teikiančius bendrovei daugiau pridėtinės vertės”, – sakė „Astros” generalinis direktorius Semionas Bondarevas.
Vadybininku Vakarų šalims dirba libanietis
Pernai „Astros” produkcijos apyvarta buvo 26,8 milijono, šiemet planuojama per 30 milijonų litų. Šių metų pirmąjį pusmetį įmonės gamybos mastai buvo šiek tiek sumažėję, mat nebuvo užtektinai produkcijos užsakymų. Bet antrąjį pusmetį bendrovė ketina atsigriebti, nes produkcijos užsakymų sulaukė labai daug.
„Vien tik šių metų antrajam ketvirčiui produkcijos užsakymų turime už 30 milijonų litų. Šiuos užsakymus baigsime vykdyti kitais metais”,- tvirtino S.Bondarevas.
Prieš metus „Astros” Rinkodaros skyriuje vadybininku Vakarų šalims pradėjęs dirbti libanietis Hichamas Legha teigė, kad čia jam dirbti patinka, nes įmonė yra perspektyvi: sugeba greitai įdiegti naujos produkcijos ir technologinių įrenginių gamybą, keisti mąstymą.
S.Bondarevas, kalbėdamas apie firmos naujoves, pasidžiaugė, kad šiemet „Astra” pirmą kartą įdiegė visą sudėtingą alaus technologinių įrengimų gamybą, pradėdama projektavimu įmonėje ir baigdama sumontavimu pas užsakovus. Šiuos alaus technologinius įrengimus sudaro visiškai automatizuoti virimo, mielių paruošimo, fermentacijos skyriai ir plovimo sistemos.
Dabar „Astra” turi užsakymų parengti tris kompleksinius alaus gamybai reikalingus technologinių įrengimų projektus. Viso alaus gamybos technologinio proceso įrengimų užsakovai yra iš Ukrainos, Uzbekistano ir Lietuvos. Beje, tokia alaus gamybos linija bendrovėje suprojektuojama, pagaminama ir pristatoma vartotojams per devynis mėnesius.
Daug užsakymų Švedijos ir Vokietijos rinkoms
Šiemet „Astra” daugiau produkcijos pradėjo gaminti Švedijos rinkai. Antai įmonė švedams jau pradėjo gaminti nerūdijančio plieno talpyklas aliejaus terminalams. Jos ypatingos tuo, kad yra 6 metrų skersmens ir 12,5 metro aukščio. „Tai bus didžiausios iki šiol „Astroje” pagamintos talpyklos. Iš bendrovės į Švediją aliejaus talpyklos bus gabenamos per Klaipėdos uostą. Talpyklų gamybos ceche, kad galėtume išvežti, netgi specialiai platinami vartai”,- tęsė direktorius.
Šiais metais bendrovė du kartus daugiau negu pernai turi užsakymų Vokietijos rinkai. „Astra” vokiečiams gamina gatvių valymo mašinų kėbulus. Padidėjus šios produkcijos gamybai, įmonė nusipirko naują Vokietijos firmos „Trumotic” gamybos metalo iškirtimo presą, kainuojantį 350 tūkstančių litų. Tai labai našus, greitaeigis įrengimas, turintis lanksčią valdymo sistemą ir dideles technologines galimybes. Štai konstruktorius iš savo kompiuterio brėžinius gali perduoti į preso kompiuterį.
S.Bondarevas atkreipė dėmesį į dar vieną naujovę. Be „Astroje” jau seniai įdiegtų tarptautinių kokybės valdymo sistemos ISO 9000 ir aplinkosaugos valdymo sistemos ISO 14000 standartų, kurių veikla audituojama kas pusę metų, firma neseniai įdiegė tarptautinį Europos suvirinimo darbų standartą LST EN 719 ir gavo sertifikatą. „Šį standartą įdiegti rengėmės pusę metų. Mums tai labai svarbi, nauja, tarptautinė kokybės pakopa suvirinimo (suvirinimas „Astroje” yra viena pagrindinių technologijų) darbų srityje, suteiksianti dar daugiau pasitikėjimo produkcijos užsakovams”,- tvirtino bendrovės vadovas.
„Astroje” praktiką atlieka ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai
S.Bondarevas, kalbėdamas apie naujoves įmonėje, akcentavo: „Svarbiausia, kad „Astra” turi gabių specialistų, šie – teorinių ir praktinių žinių, leidžiančių projektuoti ir gaminti sudėtingą produkciją, organizuoti gamybą ir rinkodarą. Mūsų firmos dabartį, ateitį ir strategiją lemia žinių ekonomika”.
„Astros” vadovo nuomone, šiandien žinių ekonomiką daugelis supranta labai supaprastintai, t.y. kaip gebėjimą naudotis kompiuteriu: „Bet vis dėlto pirmiausia reikia mokėti kelias užsienio kalbas, išmanyti komunikaciją, technologinę kultūrą, o tik paskui sugebėti pasinaudoti visomis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, jas pasitelkus projektuoti ir gaminti produkciją. Jeigu žmogus šito nemoka, jo prisitaikymo darbo rinkoje galimybės tampa ribotos ne tik „Astroje”, bet ir kitur”.
Direktoriaus teigimu, „Astra” kaip savo strategiją pasirinkusi šiuolaikinių informacinių technologijų pritaikymo kelią, turi galimybių konkuruoti su panašios produkcijos gamintojais visame pasaulyje ir užsitikrinti įmonės gyvavimo perspektyvą: „Į žinių ekonomiką, specialistų tobulinimą ir mokymą mes labai daug investuojame, nes tai yra brangus dalykas”.
S.Bondarevo manymu, valstybės lygiu neišspręsta darbo rinkos poreikius atitinkančių aukštos kvalifikacijos specialistų problema, o baigusieji profesines mokyklas ar bakalauro studijas aukštosiose mokyklose turi teorinių žinių, bet neturi praktinių įgūdžių, todėl iškart negali dirbti pagal savo specialybę ir užsidirbti.
„Teorinės žinios, kurių negali niekur pritaikyti, – lyg nereikalingi drabužiai. Šiandien aukštos kvalifikacijos specialistas privalo turėti ir teorinių, ir praktinių žinių. Deja, vien tik mokslo įstaigų pastangomis neįmanoma pasiekti, kad jas baigę specialistai atitiktų pramonės įmonių poreikius. Ir tai mes suprantame, todėl daug prisidedame ir į aukštos kvalifikacijos specialistus investuojame patys”,- sakė direktorius.
Pasak jo, Lietuvos pramonininkų konfederacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Aukštųjų mokslo įstaigų asociacija. Ja siekiama, kad absolventų kvalifikacija atitiktų įgytos profesijos ir darbo rinkos reikalavimus.
S.Bondarevą stebina, jog šiandien abiturientai stoja į aukštąsias mokyklas neapsisprendę ir profesiškai nesusiorientavę: „Tai rodo, kad prašymą studijuoti galima pateikti kone į dvi dešimtis specialybių. Nenormalu, nes mokykloje neišryškėja jaunimo profesinis pašaukimas ir ryšys su būsimu gyvenimu”.
„Astros” vadovas didžiuojasi bendrovės specialistais, pasiekusiais didelių mokslo aukštumų. Šiemet Kauno technologijos universitete (KTU) ekonomikos bakalauro diplomą gavo įmonės vyriausioji buhalterė Marytė Supranavičienė, mechanikos inžinerijos magistro diplomus – inžinieriai konstruktoriai Ramūnas Česnavičius ir Mantas Jarašiūnas. Tokių pačios „nusikaltų” aukštos kvalifikacijos specialistų „Astra” turi keliolika. Iš viso bendrovėje dirba 65 specialistai, turintys aukštąjį išsilavini-mą. Ir jų kasmet daugėja.
„Manau, greit tapsime inžinerine firma, galinčia projektuoti sudėtingus technologinius įrengimus visai maisto pramonei”,- teigė S.Bondarevas.
O kad „Astra” žinoma Vakarų Europoje, rodo ne vien tik 80 procentų produkcijos eksportas, bet ir čia praktikos atvykstantys atlikti užsienio šalių aukštųjų mokyklų studentai.
Onutė Pluščiauskienė