„Kultūros uostas” toliau stebi Piotro Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas” kūrybinį procesą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šią savaitę teatre vyko intensyvios repeticijos.
Vienuoliktą valandą repeticijų salėje renkasi orkestras ir solistai, vakare 18 valandą – choras ir solistai. Rytinei repeticijai vadovauja dirigentas I. H. Lapinis (Ilmars Harijs Lapinsch), vakarinei operos režisierius Sigutis Jačėnas ir choreografė Inga Briazkalovaitė.
P. Čaikovskio sukurta „Eugenijaus Onegino” muzika orkestrui – sudėtinga. Dirigentas dažnai muzikantus sustabdo. Prašo groti tyliau, atidžiau sekti jo dirigavimą, pats dainuoja melodiją. Pastabų kliūva ir solistams. Dėl netinkamo įstojimo į muzikinę partitūrą, dėl dainavimo intonacijos. Kol kas solistai dainuodami nevaidina, stovi vietoje.
„Jauniems žmonėms, neturintiems dainavimo su orkestru patirties, tai labai svarbios repeticijos. Jų metu solistai savo balsu įsilieja į muzikinį rezginį. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet visi turi praeiti šį etapą”, – komentuoja vyksmą, repeticiją iš šalies stebintis dirigentas, maestro Stasys Domarkas.
„Larina operoje „Eugenijus Oneginas” buvo mano pirmas vaidmuo šiame teatre. Tada studijavau Vilniaus muzikos akademijos III kurse, – prisimena Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė.
Ji smalsiai stebi daugumą naujosios operos repeticijų. – Įdomu, negaliu patikėti, kad jie per mėnesį laiko suspės įveikti šį kūrinį. Mes repetavome savo partijas dvejus metus. Taip pat įdomu, pasiklausyti kaip dainuoja jaunoji karta. Žaviuosi Olgos vaidmenį atliekančios solistės Urniežiūtės balsu. Stebuklingas mecosopranas, tiksliau altas. Tikras atradimas”, – gėrėjosi solistė.
Pati opera „Eugenijus Oneginas” D. Kužmarskytei ypatingų sentimentų nekelia. „Šis kūrinys neilgai išsilaikė tuometiniame repertuare. Klaipėdos publika – specifinė. Jai reikia operečių, miuziklų. Kažko tokio, iš anksto pripažinto, o „Eugenijus Oneginas” – labai subtili opera”, – sakė pašnekovė.
„Iš tiesų, „Eugenijus Oneginas” – kitokia opera, – pritarė kūrinio režisierius Sigutis Jačėnas. – Joje – daug lyrinių scenų. O tuometinėje P. Čaikovskio laikų operoje buvo daug veiksmo. Todėl teatrai nenorėjo priimti kūrinio. „Eugenijaus Onegino” premjera įvyko konservatorijoje. Studentai ją atliko be orkestro tik su fortepijono pritarimu. Tačiau įvyko stebuklas! Vos kūrinys buvo parašytas – jo natos buvo išgraibstytos, žmonės apie jį jau žinojo. Nes, skirtingai nei tuometinės operos „Eugenijus Oneginas” buvo gyvas, jautrus kūrinys. Jis sukėlė savotišką revoliuciją tuometiniame teatre. To paties mes tikimės ir Klaipėdoje”, – sakė „Eugenijaus Onegino” režisierius S. Jačėnas.