Nuolatinis žiūrėjimas į savo atvaizdą ir padeda, ir kenkia.
Žmonės veidrodžius perka itin atsargiai. Vis dažniau jie konsultuojasi su interjero specialistais, psichologais ir bioenergetikais.
Turi „tarnauti”
Veidrodį galima naudoti kaip funkcinį daiktą, padedantį geriau matyti savo atvaizdą, arba kaip interjero detalę.
„Tai aktyvi interjero dalis, praplatinanti erdvę ir suteikianti kambariui gyvumo”, – aiškino Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros dėstytojas Virgilijus Bizauskas.
Nors žmonės linkę veidrodinėmis plytelėmis klijuoti sienas, lubas, grindis tik dėl mados, dizaino specialistas laikosi nuomonės, kad veidrodis turi būti tas elementas, kuris padeda „neapkerpėti”.
„Veidrodį reikia kabinti taip, kad retkarčiais būtų galima matyti save ir pasirūpinti išvaizda”, – sakė V.Bizauskas.
Dvigubina gyvenimus
V.Bizauskas neslėpė, kad, be interjero dizainerio paslaugų, žmonės dažnai kreipiasi ir į bioenergetikus, Rytų žinovus.
Bioenergetikas Kęstutis aiškino, kad pagal feng šui dėsnius, miegamajame kambaryje veidrodžio negalima kabinti taip, kad atsigulęs žmogus save matytų.
Žiūrint į vonioje pakabintą veidrodį, negali atsispindėti unitazas.
Renkant veidrodžiui vietą, Kęstutis patarė stebėti, kas jame matosi. Jeigu atsispindi teigiami dalykai, tada ir atmosfera bus harmoninga.
„Veidrodis viską padaugina: tiek gerus, tiek blogus dalykus”, – aiškino bioenergetikas.
Vaikai save pažįsta
Psichologai pagal tai, kiek ir kur žmonės namie turi veidrodžių, gali papasakoti apie jo asmenybę.
Agentūros „Reikalinga auklė” psichologė Rūta Lukošienė pasakojo, kad daug veidrodžių namie turintis žmogus yra artistiškas, mėgstantis save parodyti ir pagirti.
Kuklūs ir savimi nepasitikintys niekada neklijuos lubų ar grindų veidrodinėmis plytelėmis arba nepirks spintos su veidrodinėmis durimis.
Tačiau psichologė patikino, kad veidrodžiai ugdo drąsą, todėl retkarčiais į jį pasižvalgyti reikėtų visiems.
„Vaikų, ypač mažylių, kambaryje veidrodis yra reikalingas, nes jis padeda vaikui pažinti save”, – pridūrė psichologė R.Lukošienė.