Gyvenimas šalia jūros gali apkarsti. Prieš tai neturėjusius sveikatos problemų žmones gali imti varginti sloga, kosulys ar sąnarių skausmai. Sveikatos specialistai pastebėjo, kad kartais pakanka išvykti toliau nuo jūros ir ligos pasitraukia.
Kenkia drėgmė
Apskrities ligoninės gydytoja pulmonologė Jūratė Baranauskienė tvirtino, kad vėjuotas pajūrio oras nėra palankus kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.
„Drėgnas jūrinis klimatas sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas – nosies uždegimus, tonzilitą, bronchitą. Gali paūmėti ir kitos lėtinės ligos. Kai kuriems pacientams rekomenduojame vykti gyventi ten, kur mažiau drėgmės ir daugiau saulės”, – pasakojo gydytoja.
Išvykus toliau nuo jūros, anot specialistės, iki tol kamavusių sveikatos problemų gali ir nebelikti.
Tyrimų neatlieka
Visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, pastaruosius trejus metus sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Klaipėdos apskrityje yra aukštesnis už respublikos vidurkį.
Kvėpavimo takų ligomis 2005 metais sirgo beveik penktadalis klaipėdiečių, besikreipusių į sveikatos priežiūros įstaigas. Kas dešimtas pacientas skundėsi sąnarių ir raumenų negalavimais. Didesnis uostamiesčio gyventojų sergamumas minėtomis ligomis verčia manyti, kad tam įtakos turi drėgnas ir vėjuotas pajūrio klimatas.
VSC bendrosios higienos gydytoja Vilija Pečkauskienė tikino, kad iki šiol pajūrio oro įtaka gyventojų sveikatai nebuvo tiriama. „Įvairių elementų koncentracijos, oro užterštumo tyrimai atliekami tik gavus miesto valdžios užsakymą”, – teigė specialistė.
Veikia nevienodai
Gydytoja reabilitologė Saulė Dubosienė teigė, kad pajūrio oras pacientus veikia skirtingai.
„Sergantiems astma žmonėms jūrinis klimatas sukelia alergines reakcijas, kitiems – atvirkščiai, jie jaučiasi lengviau.
Kiekvienas esame jautrus skirtingiems dirgikliams, todėl organizmas reaguoja nevienodai”, – sakė pašnekovė.
Nors pajūrio kurortuose veikia daugiausiai reabilitacijos centrų, tačiau, anot S.Dubosienės, nuo kvėpavimo takų ligų kenčiantys pajūrio gyventojai dažniau siunčiami gydytis į Druskininkų ir Birštono sanatorijas.
Kenkia odai
Artėjanti žiema klaipėdiečius vėl vargins odos problemomis.
Gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė pabrėžė, kad labiausiai odai ir plaukams kenkia žvarbus pajūrio vėjas ir drėgmė. „Vasarą prie jūros odą degina kaitri saulė, rudenį – vėjas ir drėgmė.
Oda išsausėja, atšąla. Paūmėja odos uždegimai, atsiranda paviršinių kraujagyslių – kapiliarų nuožvarba”, – vardijo dažniausius negalavimus specialistė.
Jos teigimu, veidą galima nušalti net esant pliusinei temperatūrai.
A.Kajutytė patarė pajūrio gyventojams labiau rūpintis savo oda ir plaukais.
„Moterys dažnai šaltuoju metų laiku renkasi netinkamas veido priežiūros priemones.
Vietoj maitinamojo kremo naudoja drėkinamąjį, o tai tik paskatina veido nušalimą. Drėkinamąsias priemones rekomenduoju naudoti tik nakčiai, mat centrinis šildymas išsausina odą, jos drėgmės lygį būtina atkurti”, – paaiškino gydytoja.
Jodas gydo
Tačiau pajūris ne tik kenkia. Ore esantys jodo junginiai stiprina sveikatą.
Jodas grūdina organizmą, padeda išvengti skydliaukės veiklos sutrikimų.
Pulmonologai tikino, jog šis elementas teigiamai veikia ir kvėpavimo takų ligomis sergančius žmones.