Stambiausios uostamiesčio įmonės darbuotojos prabilo apie žiaurų išnaudojimą.
Stengdamiesi įvykdyti keliamus reikalavimus, žmonės priversti aukoti laisvadienius ir net sveikatą. Per trejus pastaruosius metus profesinės ligos pripažintos devyniems kabelius automobilių pramonei gaminančios bendrovės „Yazaki wiring technologies Lietuva” darbuotojams. Keturios iš jų teisybės ketina ieškoti teisme.
Tačiau įmonės atstovai stebisi esą nepagrįstais pavaldinių verkšlenimais.
Į darbą – su baime
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi bendrovė seniai garsėja nelengvomis darbo sąlygomis.
„Moterų kalėjimu” kartais vadinamoje įmonėje dirbanti moteris, pabijojusi viešinti savo vardą, prisipažino kaskart į darbą einanti su baime.
„Jau važiuojant autobusu dreba rankos ir kojos. Vis galvoji – dėl ko šiandien užsipuls, ar suspėsiu viską padaryti”, – pasakojo pašnekovė.
Dešimtmetį įmonėje dirbanti moteris sakė kenčianti, kol sveikata leidžia.
„Mes, vyresnieji, džiaugiamės, kad tik neišvaro lauk. Ar gausi ką nors geresnio?” – klausė darbuotoja. Ji patikino, kad jei būtų kur, iš įmonės išeitų visi.
Skundų nemažėja
Įmonės darbuotojų profesinei sąjungai vadovaujantis Antanas Barusevičius teigė, kad žmonių skundų sulaukia nuolat.
„Dirbama sudėtingomis sąlygomis, ypač vasarą. Pastato vėdinimo sistema nesutvarkoma jau trejus metus. Žmonės verčiami eiti dirbti savaitgaliais. Ar normalu, kad per mėnesį įmonę palieka apie 200 žmonių?” – problemas vardijo A.Barusevičius.
Bendrovės personalo vadovė Regina Bručkutė tikino nesuprantanti nuolat nepatenkintų darbuotojų: „Visi sako, kad pas mus yra sunku, bet niekas negali paaiškinti kodėl, netgi Darbo inspekcija”.
Fakto, kad darbuotojai, kuriems pripažintos profesinės ligos, iš vadovų paramos nesulaukia, pašnekovė nepanoro komentuoti.
„Tai yra istorija, apie kurią nenorėčiau kalbėti”, – nukirto personalo vadovė.
Siekė pažeminti?
Buvusi įmonės darbuotoja Rita Paročkienė teigė, kad su ja buvo susidorota po to, kai ji įstojo į darbuotojų profesinę sąjungą.
Netrukus po to ją perkėlė dirbti prie sunkiausios gamybos linijos. Ši darbo vieta dar vadinama „karusele”. Tai esą paskutinė „stotelė”, kur vejami dirbti valdžiai neįtikę ar nusikaltę darbuotojai.
„Teko plauti dėžes tualete, kur drėgna, šalta ir nuolat tvyro aitrus chemikalų kvapas. Esu tikra, kad taip buvo siekiama mane pažeminti. Teko kęsti psichologinį spaudimą”, – prisipažino 37-erių moteris.
Pripažinus profesinę ligą, R.Paročkienė buvo priversta palikti darbovietę.
Teisybės – į teismą
Apie įmonėje nuolat tvyrančią įtampą kalbėjo ir profsąjungos vadovas.
„Aplinka tiesiog dreba nuo įtampos. Žmonės įbauginti. Daugelis net nedrįsta prabilti apie sunkias darbo sąlygas. Vietoj anksčiau buvusių 200 narių dabar likę tik 40. Apie galimybę organizuoti streiką nėra net kalbos”, – sakė A.Barusevičius.
Iš darbo dėl ligos atleista Gražina Šveistrienė teigė matanti tik vieną išeitį – teisybės ieškoti teisme.
Ji padavė įmonę į teismą, reikalaudama atlyginti patirtą moralinę ir materialinę žalą.
Stuburo skausmų kankinama moteris atvirai pasakojo apie sunkias darbo sąlygas.
„Žmogus ten nieko nereiškia. Naujiems darbuotojams neduodama laiko apsiprasti. Daugybė jaunų moterų išeina neiškentusios psichologinės įtampos. Vasarą jos alpsta nuo karščio. Per dešimt laisvų minučių vos spėji nulėkti į tualetą ir pakišti galvą po šaltu vandeniu”, – prisiminė pašnekovė.
Paklausta, kodėl vėdinimo sistema nėra tvarkoma, personalo vadovė R.Bručkutė nustebo.
„Pastatas yra naujas, statytas 2001 metais. Projektas buvo derintas su visomis institucijomis. Vasarą būna karšta visur – ir namuose, ir darbe. Galiu ir aš skųstis, kad man vasaros Lietuvoje pasidarė per karštos, o ką daryti?” – nesuprato pretenzijų įmonės atstovė.
Įmonę ne kartą baudė
Kontroliuojančioms institucijoms ši įmonė gerai pažįstama.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas tvirtino, kad įmonė ne kartą bausta už tai, kad nevykdo reikalavimų.
„Skundų dėl sunkių darbo sąlygų nuolat gauname iš Profesinės sąjungos vadovų. Problema ta, jog darbdaviai nelinkę keisti savo požiūrio į darbuotojų poreikius”, – apgailestavo A.Džiugas.
Vyresnioji darbo inspektorė darbo higienai Inga Grunskytė patikino, kad įmonėje pažeidžiami ir higienos reikalavimai.
„Situacija gerėja labai pamažu. Specialistai siekia, kad darbo sąlygos įmonėje būtų saugios. Tačiau kaip jas pagerinti, sprendžia patys vadovai”, – teigė inspektorė.
Lyg nuo grandinės
Visuomenės sveikatos centro darbo higienos gydytojas Gediminas Matutis tikino, kad įmonė centro darbuotojams taip pat gerai žinoma.
„Problemų ten yra. Personalas – jaunas, darbo krūvis – didelis. Vadovai galėtų daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūrai, geriau organizuoti darbo ir poilsio režimą, skirti laiko atgauti jėgas”, – vardijo specialistas.
Profsąjungos vadovas A.Barusevičius pritarė nuomonei, kad darbo sąlygas gerinti būtina.
„Baudos už reikalavimų nepaisymą – akivaizdžiai per mažos. Darbo inspekcijos specialistai ateina, konstatuoja faktą, palieka savo išvadas ir išeina. O darbuotojai toliau bėga lyg šunys nuo grandinės”, – sakė A.Barusevičius.