Politikai ieškos būdų, kaip paskatinti gyventojus grąžinti privačiai saugomus KGB dokumentus
Prokurorai tikina, kad asmenims, sava valia atiduodantiems archyvinius dokumentus valstybės institucijoms, jokia atsakomybė negresia. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) imsis iniciatyvos sukurti darbo grupę, kuri patikrintų 1991-1992 metais Atkuriamajame Seime veikusios KGB veiklai Lietuvoje tirti komisijos archyvą.
Dėl visa ko peržiūrės įstatymus
„Dabar pirmiausia reikia galvoti ne apie baudžiamąją ar administracinę atsakomybę arba baudžiamąjį persekiojimą, o apie tai, kad žmones reikia skatinti grąžinti tokius dokumentus”, – vakar po posėdžio NSGK žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Pareigūnas tikina, kad savanoriškai KGB dokumentus valstybės institucijoms grąžinantys asmenys niekuo nerizikuoja. „Administracinėje teisėje numatyta atsakomybė už tokių dokumentų laikymą ir negrąžinimą, bet kai dokumentai nebelaikomi ir grąžinami, atsakomybės pagrindai išnyksta ir šis veiksmas vertintinas teigiamai. Žmonėms, kurie turi tokius dokumentus, siūlytume juos grąžinti. Tai būtų geros valios veiksmas”, – sakė prokuroras.
Vis dėlto, pasak A.Kliunkos, reikėtų įvertinti, ar nėra būtinybės keisti įstatymus, kurie garantuotų dokumentus grąžinančių asmenų teisinį saugumą.
NSGK vakar kaip tik nusprendė kreiptis į Vyriausybę siūlydamas išnagrinėti, ar reikalingi kokie nors įstatymų pakeitimai, kurie paskatintų visuomenę be jokios baudžiamosios ar administracinės atsakomybės grąžinti turimus archyvinius dokumentus. Be to NSGK siūlys Vyriausybei nustatyti tokių dokumentų grąžinimo ir priėmimo tvarką.
Kas grąžino – nesvarbu
NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas tvirtina, kad jo vadovaujamas komitetas didžiulio kiekio KGB dokumentų pateikimą Liustracijos komisijos vadovei Daliai Kuodytei „vertina kaip gerą faktą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis”. A.Sadeckas žurnalistams sakė, kad komitetas nebandė iškvosti iš D.Kuodytės, kas jai atnešė šiuos dokumentus.
A.Kliunka taip pat teigia, kad „šiuo atveju nėra taip svarbu”, kas perdavė archyvinius dokumentus Liustracijos komisijai. Paklaustas, ar D.Kuodytė nusižengia kokiems nors įstatymams atsisakydama atskleisti dokumentų pateikėjo tapatybę, A.Kliunka atsakė neigiamai.
Pati D.Kuodytė vakar po NSGK posėdžio net nestabtelėjusi praėjo pro laukiančius žurnalistus ir rankų gestais parodė nieko nekomentuosianti.
Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas vakar, paprašytas įvertinti D.Kuodytės poziciją neišduoti dokumentus atnešusio asmens, nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Man sunku dabar kalbėti apie tai, ką mano ir kaip jaučiasi D.Kuodytė, bet esu tos nuomonės, kad jeigu kažkas, kas yra svarbu valstybei, laikoma ne ten, kur reikia, tai reikėtų rasti būdų, kad visa tai kuo greičiau atsidurtų tam skirtose valstybės institucijose”.
Tikrins komisijos archyvą
Pasak prokuroro A.Kliunkos, dabar su šiais dokumentais susipažįsta Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai. Jie tiria dokumentų pobūdį, autentiškumą ir sukūrimo laiką. „Iš tų dokumentų pobūdžio bus galima spręsti, kieno dispozicijoje jie galėjo būti – ar jie negrąžinti, ar jie paimti”, – sakė A.Kliunka.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros pareigūnas, ištirti dokumentus būtina, kadangi „esame susidūrę su baudžiamosiomis bylomis, kai buvę KGB darbuotojai klastodavo dokumentus ir šantažuodavo žmones”.
Kai praėjusią savaitę D.Kuodytei nežinomas asmuo perdavė didelį kiekį archyvinių KGB dokumentų, tarp kurių, kaip teigiama, yra ir 1991-1992 metais dirbusios laikinosios parlamentinės komisijos nariams rašytų buvusių KGB bendradarbių prisipažinimų, įtarimai dėl šių dokumentų pasisavinimo ir ilgalaikio slapstymo krito ant minėtos komisijos vadovo Balio Gajausko. Tačiau buvęs parlamentaras ginasi, kad iš buvusių KGB rūmų, kuriuos tuomet saugojo kariai, nebuvo galima išnešti nė vieno dokumento.
Kaip vakar pranešė A.Sadeckas, NSGK nutarė kreiptis į Seimo vadovą V.Muntianą siūlydamas sudaryti darbo grupę, kuri patikrintų B.Gajausko vadovautos komisijos archyvinės medžiagos būklę. Į šią darbo grupę būtų kviečiami Liustracijos komisijos ir VSD atstovai.
KGB veiklą tyrusios komisijos dokumentai turėtų būti saugomi Seimo archyve. „Komitetas mano, kad reikia išsiaiškinti, kaip tie dokumentai saugomi, kaip laikomi. Kad neliktų abejonių, ar viskas buvo atiduota į archyvą, ar ne viskas”, – sakė A.Sadeckas.