Kauno miesto politikai tvirtina kelių priežiūros programas, kurios maitinamos lūkesčiais, o ne realiai gaunamomis lėšomis
Kasmet Kauno gyventojai miesto savivaldybei pateikia apie 400 prašymų duobėtoms gatvėms ir kiemams sutvarkyti. Tačiau žmonių prašymai dažnai ignoruojami, nes gatvių tvarkymo pirmumas nustatomas pagal politikų ir valdininkų įnorius. Tai geriausiai iliustruoja Fredos miestelio istorija. Savivaldybė už 2,6 mln. litų privačiame kvartale nutiesė gatves, bet dabar miestas negali jų užregistruoti kaip savo nuosavybę.
Sukrėtė skandalas
Rugsėjo pradžioje Kauną sukrėtė skandalas. „Kauno diena” rašė, kad 2005 metų balandį Savivaldybė iš Fredos miestelį pastačiusios bendrovės „Beržolė” už simbolinį vieną litą įsigijo naujo mikrorajono gatvių dangą. Tačiau dar tų pačių metų kovą miesto Taryba pritarė Kelių priežiūros programai, kurioje buvo įvardytos ir minėto kvartalo gatvės. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos Fredos miestelio gatvėms ir šaligatviams įrengti per dvejus metus skirta 2,6 mln. litų. Fredos miestelį valdo „Beržolė”, kuri faktiškai priklauso Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus bičiuliui ir klasės draugui Arvydui Žilevičiui. Meras kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl įvykio ištyrimo, bet jis pats Taryboje balsavo dėl lėšų skyrimo.
„Savivaldybė pinigus skyrė ir panaudojo, bet dabar „Registrų centras” atsisako užregistruoti gatves kaip miesto nuosavybę, nes jos nutiestos vadovaujantis privačios įmonės projektu”, – sakė Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė.
Šis skyrius šiuo metu analizuoja Komunalinio ūkio skyriaus, kuris yra atsakingas už miesto gatvių tiesimą, tvarkymą ir remontą, veiklą.
Pagalbos laukia dešimtmetį
„Jau daugiau kaip 10 metų mūsų gyvenvietė prijungta prie miesto, mokame mokesčius, bet gyvename kaip labiausiai atsilikusiame ir apleistame prieškario kaime”, – įsitikinę Panemunėje esančių Garšvės, Paliepių, Priešbalių, Vičiūnų ir dar kelių gatvių gyventojai. Žmonės tikina kantriai laukę, kol valdininkai pasirūpins jų gyvenimo sąlygomis. Jie prašo bent sutvarkyti gatves, esą jie ir taip nuskriausti – neturi vandentiekio, kanalizacijos, dujų. Tačiau šių žmonių lūkesčiai vargu ar išsipildys, nes vadinamoji Kelių priežiūros darbų programa pagrįsta lūkesčiais, o ne lėšomis.
„Programa sudaroma pagal gyventojų prašymus, kuriuos jie pateikia tiesiogiai mūsų skyriui arba per seniūnijas”, – sakė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Kasmet skyriui pateikiama apie 400 prašymų.
„Ne tik Kelių priežiūros, bet ir kitos programos Kaune tvirtinamos tik tautai apmulkinti, – įsitikinęs Kauno miesto tarybos narys socialdemokratas Bronislovas Kučinskas. – Gatvės asfaltuojamos tik ten, kur yra nauda. Kaune kitaip ir nebūna”.
B.Kučinsko įsitikinimu, mieste tvarkos nebus, kol miestą valdys grupuotės.
Įvardijo prioritetus
Pasak Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Z.Girčio, gatvių tvarkymo eiliškumą nulemia keli veiksniai – transporto eismo intensyvumas, dangos būklė ir mikrorajonas.
„Naujuose kvartaluose neskubame tiesti gatvių, nes namai daug kur tik statomi, todėl nėra prasmės tvarkyti gatvės, kol joje neįrengtos komunikacijos arba po kurio laiko jas reikės iškelti”, – sakė Z.Girčys.
Tačiau miesto tvarkdariui sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl, nepaisant patvirtintų prioritetų, buvo nutiestos gatvės Fredos miestelyje, nors kitų mikrorajonų gyventojai pagalbos neprisišaukia metų metais. „Bet pripažinkite, gražu, kai naujame namų kvartale yra ir naujos gatvės. Tai reprezentuoja miestą, – sakė Z.Girčys. – Be to, Fredos miestelyje įsikūrė žmonės, kurie anksčiau gyveno senuose rajonuose. Jeigu Savivaldybė nebūtų skyrusi lėšų, žmonėms būstai būtų stipriai pabrangę”.
Įtraukimo į programą mechanizmas
Gatvių įtraukimo į Kelių priežiūros programą tvarka yra palyginti paprasta. Bendruomenė dėl duobėtos gatvės turi kreiptis pirmiausiai į seniūną. Kartą per metus surinkęs paraiškas, seniūnas vėliau tariasi su bendruomenės centro nariais ir atrenka apverktiniausios būklės gatves. Tokį sąrašą seniūnija teikia Komunalinio ūkio skyriui, kuris rengia Kauno miesto tarybos sprendimo projektą ir jį pateikia svarstyti miesto Tarybos komitetams. Juose gatvės dar kartą „filtruojamos”, kol galiausiai lieka vieningas remontuotinų gatvių sąrašas.
„Į minėtą sąrašą papildomos gatvės gali būti įtrauktos ir pavėluotai, – sakė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Z.Girčys. – Jau parengtas tokios tvarkos aprašas, bet jo dar nepatvirtino Taryba”.
Apraše teigiama, kad pavėluotai į Kelių priežiūros programą gali būti įtrauktos tik tos gatvės, jei patys gyventojai prie remonto arba tiesimo prisidės ne mažiau kaip 30 proc. lėšų, reikalingų darbams. Pasak Z.Girčio, šiuo metu jau gauta apie 20 tokių prašymų, savivaldybė yra skyrusi 1 mln. Lt, bet kol aprašo nepatvirtino politikai, jo įgyvendinti kol kas neįmanoma.
Užmojai – dideli, darbai – maži
Apskaičiuota, kad visoms 1440 miesto gatvių ištisai išasfaltuoti reikėtų apie 500 mln. litų. Šiemet Kelių priežiūros programoje valdininkai numatė vien tik gatvėms nutiesti 132 mln. litų, nors realiai visiems darbams (duobių lopymas, gatvių remontas, projektavimas ir pan.) turima tik 18 mln. Lt. Programai įgyvendinti Lietuvos automobilių kelių direkcija skyrė 10 mln. litų. Dar apie 10 mln. litų Savivaldybė skyrė iš miesto biudžeto ir paėmusi iš banko kreditą.
Šiuo metu maždaug trečdalį Kauno gatvių sudaro žvyrkeliai. „Stengiamės bent du kartus per metus tose gatvėse papilti žvyro, bet po stipresnės liūties jos pasidaro neišvažiuojamos”, – sakė Z.Girčys. Jis pripažino, kad gatvės mieste remontuojamos, projektuojamos ir tiesiamos lūkesčių pagrindu, panašiai, kaip jau keliolika metų planuojama kapitališkai suremontuoti Parodos gatvę.
„Šiuo metu Parodos gatvė nėra kritinės būklės, – sakė Z.Girčys. – Architektai jau parengė jos sutvarkymo projektą, pagal kurį darbai kainuotų apie 6 mln. litų. Bet jiems esame pasirengę sumokėti dar apie 100 tūkst. litų, kad jie sugalvotų, kaip išvengti transporto spūsčių. Gal statysime viaduką”.
Statistika nedžiugina
Statistika rodo, kad įvairioms gatvių priežiūros reikmėms Savivaldybė 2001-2005 metais panaudojo apie 112 mln. litų. Per minėtą laikotarpį esą buvo suremontuotos 869 gatvės arba šiek tiek daugiau nei pusė visų Kauno kelių. Tačiau tai nereiškia, kad visi šie keliai buvo ištisai išasfaltuoti. Maždaug 90 proc. darbų sudarė tik kosmetinis remontas.
Komunalinio ūkio skyrius nedisponuoja miesto biudžeto lėšomis. Šito skyriaus patikrinimą atliekantis Vidaus audito skyrius pirmines išvadas ketina patvirtinti kitą savaitę. Lėšas paskirsto arba perskirsto Kauno miesto taryba. Būtent ji savo sprendimais gali pakeisti arba papildyti vadinamąją Kelių priežiūros programą. Gatves siekiantys sutvarkyti gyventojai prašymus pirmiausia turi pateikti seniūnijai. Tiesa, jokios garantijos, kad prašoma sutvarkyti gatvė bus įtraukta į programą, nėra. Kaip ir nėra garantijos, kad gatvė bus išasfaltuota.