Atradimas Molėtų observatorijoje

Ankstyvą rugsėjo 23 d. rytą, beveik per patį rudens lygiadienį, Lietuvos astronomus nudžiugino naujas atradimas. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai Kazimieras Černis, Justas Zdanavičius ir Kazimieras Zdanavičius tą rytą aptiko niekam nežinomą pavojingą Žemei asteroidą.

200 metrų dydžio uola dideliu greičiu skriejo pro Žemę link sparnuotojo žirgo Pegaso žvaigždyno. Duomenys apie naują dangaus kūną nedelsiant buvo persiųsti Interneto tinklu į astronominių atradimų centrą Kembridže (JAV). Netrukus pranešimas apie naują asteroidą pasirodė Kembridžo centro tinklapyje. Jau tą pačią naktį daugelio pasaulio šalių astronomai šoko ieškoti nekviesto svečio. Internete pasipylė šimtai asteroido trajektorijos stebėjimų, kurių pagrindu buvo apskaičiuota jo orbita. Paaiškėjo, kad tai vienas iš pavojingų Žemei Atono grupės asteroidų, kurie skrieja aplink Saulę elipsės pavidalo orbitomis tarp Žemės ir Merkurijaus. Tolimiausiame orbitos taške (afelyje) asteroidas atsiduria šiek tiek toliau nuo Saulės, nei Žemės orbita, o artimiausiame orbitos taške (perihelyje) jis skrieja arčiau Saulės nei Venera. Kas metai jis praskrieja netoli Žemės orbitos, bet artimi susitikimai su Žeme pasitaiko daug rečiau. Vienas tokių prasilenkimų 11 milijonų km nuotolyje įvyko rugsėjo 23 d., kai Lietuvos astronomai jį pastebėjo.

Kazimiero Černio adresu plaukia sveikinimai iš JAV, Šveicarijos ir kitų šalių. Yra ko džiaugtis – pavojingas Žemei asteroidas atrastas iš Europos. Paprastai tokius objektus atranda specialios observatorijos, išsidėstę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Havajų salose, Australijoje…
Šiuo metu žinoma apie 800 pavojingų Žemei asteroidų. Jų paieškai ir orbitų skaičiavimui skiriama daug dėmesio, nes Žemės susidūrimas su kelių šimtų metrų dydžio akmeniniu luitu nieko gero nežada.
Molėtų observatorijoje jau atrasta apie 130 naujų asteroidų, visi jie skrieja aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Pro Žemę praskriejantis objektas pakliuvo pirmą kartą.