Antradienį Eligijaus Masiulio darbo diena pasibaigė apie vidurnaktį, nes popietę buvo išvykęs į Alytų, kuriame vyko koordinacinis posėdis. Ieva, kaip jau anksčiau minėta, su archeologais dirbo Klaipėdoje. Tad su vaikais ir namais tvarkėsi Ievos mama.
Antradienio išlaidos – 64,91 Lt
Tą dieną šeimyna kartu tik papusryčiavo. Įprastai: suaugusiems – sumuštiniai, vaikams – manų košė su cinamonu.
Seimo ir frakcijos posėdžiai taip įsuko, kad E. Masiulio pietūs nusikėlė į pavakarę. Seimo restorane jis užsisakė šiupininės, vištienos kotletą ir spanguolių gėrimo. Tai atsiėjo 10,85 Lt. Tarp posėdžių parlamentaras į kavinę buvo užsukęs su kolegomis, kuriuos pavaišino kava ir aviečių desertu. Kavos išgėrė ir pats. Tai atsiėjo 9,60 Lt.
O po vėlyvų pietų vėlgi su kolegomis išvažiavo į Alytų.
Vaikams pietums uošvienė iškepė kotletų, išvirė bulvyčių. Vaikai ne tik per pietus, bet ir šiaip krimto obuolių, bananų. O vakarienei – „miusliai”, užpilti pienu.
Ieva Plikiuose pusryčiavo su tėčiu. Pietums išleido 16 Lt, valgė picą. Vakare su drauge važiavo į Palangą.
Tą dieną su vaikais lauke vaikščiojo ir į parduotuvę ėjo Ievos mama. Joje, nupirkusi kefyro, duonos, nektarinų, vandens, sviesto, varškės ir mėsos, sumokėjo 28,46 Lt.
Savišvietai – nedidelė biudžeto dalis
Su parlamentaru „Vakarų ekspresas” buvo sutaręs aptarti ir išlaidas, susijusias su savišvieta.
„Jai tenka tikrai nedidelė šeimos biudžeto dalis, – sakė Eligijus. – Nei aš, nei Ieva nebeskaitome tiek knygų, kiek studijų metais. Jas dažnai pakeičia internetinė informacija, profesinė lektūra. Žmona gilinasi į archeologinę literatūrą, aš – į politinę, diplomatinę, viešųjų ryšių teorijas ir kita”.
Profesinė literatūra Masiulių šeimoje skaitoma lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. „Žinoma, angliškai skaitau žymiai lėčiau, tačiau tas skaitymas palaiko kalbos įgūdžius. Neskaitant, nebendraujant, jie labai greitai prarandami”, – sakė jis.
Pasak jo, dažnai užsukąs į „Vagos” knygyną, kuris taip pat netoli Seimo. Čia pavarto visas naujienas, peržiūri turinius ir sprendžia – reikia jam tokią knygą įsigyti ar ne? „Kartais pakanka vietoje perskaityti kokią skyriaus dalį, o visa kita – jau žinoma informacija. Tad kam tokią knygą ir pirkti?” – sako politikas, pridurdamas, kad diplomatijos, istorijos knygoms išlaidų nešykšti.
„Mano darbas toks, kad turiu žinoti viską, kas vyksta Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje, pasaulyje. Per dieną, kai tik turiu galimybių, peržvelgiu visus žinių portalus internete. Žinoma, perskaitau ir spaudą. Ją perku, kai esu išvažiavęs iš Vilniaus. Dirbdamas Seime, naudojuosi užsakytąja. Spaudai, beje, daugiau pinigų išleidžia Ieva, kuriai patinka labiau ne informacinė, o skaitinių apie gyvenimą periodika”, – savo ir žmonos savišvietos šaltinius vardino Seimo narys.
Tačiau ateina momentai, kai pasijaučia dvasiškai visiškai nusialinęs. „Tuomet griebiuosi grožinės literatūros. Gal pasirodys keista, tačiau dabar skaitau Vytauto Sirijos Giros „Raudonmedžio rojų”. Bet skaitau tą knygą gal tris savaites, per parą teįveikdamas penkiolika – dvidešimt puslapių, – neslepia parlamentaras. – Užtat Džeromo K. Džeromo knygą „Trise dviračiais” „prarijau” urmu. Labai patinka tas angliškas humoras. Pasigardžiuodamas galiu skaitinėti ir to paties autoriaus „Trise valtimi, neskaitant šuns”.
Savišvietos „žanrui” priskyrėme ir teatro lankymą. „Buvome nuolatiniai Klaipėdos dramos ir Muzikinio, Pilies teatrų lankytojai. Bet, gimus vaikams, malonumo „išeiti į žmones” teko atsisakyti. Bent kol kas ir Vilniuje teatrus lankome labai saikingai. Ne dėl to, kad nedomintų teatrinis gyvenimas, spektakliai. Tiesiog vakarais neturime kam patikėti vaikų”, – sakė Eligijus.
Beje, jis pažymėjo, kad dabartinis gyvenimo etapas labiau skirtas vaikų švietimui ir ugdymui nei pačių akiračiui plėsti.
„Jeigu jau einame į teatrą, tai į vaikiškus spektaklius. Paskui aptarinėjame. Vedėm vaikus ir į „Piterio Peno” ledo reginį, į cirką. Taigi dabar labiau gyvename vaikų nei savo poreikių tenkinimu”.
Kai vaikai būdavo patikimi auklei ar štai pradėti vesti į darželį, Ievai buvo galimybių su draugėmis nubėgti į kiną. „Aš irgi su malonumu eičiau, žinoma, ne į visus filmus. Bet pristinga laiko. Net „Da Vinčio kodo” nepažiūrėjau”. Knygą mums padovanojo draugai, bet ji, skirtingai nei daugelį, manęs ir Ievos „nepagavo”, dėl jos nealpome”, – dalijosi įspūdžiais E. Masiulis.
Jis pripažino ir tai, kad daugiau nei žmona pamato, išgirsta. „Mano, kaip ir kitų Seimo narių darbo stalas kasdien „papuoštas” kvietimais į įvairius renginius. Ir dažname jų Seimo narys būtinai turi dalyvauti. Žinoma, kviečiamas dažniausiai su žmona. Tačiau kartu dalyvauti neišeina. O po tokių renginių – koncertai. Pasiklausai ir pasižiūri ne tik lietuvių, bet ir užsienio atlikėjų. Tai irgi priskirčiau tam tikrai savišvietos formai”, – sakė E. Masiulis.