Turintieji raidos sutrikimų gali sėkmingai mokytis pagal bendrąją ugdymo programą, bet savarankiškai nesugeba nueiti į mokyklą
Lietuvoje maždaug 10-12 žmonių iš 10 tūkstančių gyventojų diagnozuojami autizmo sukelti raidos sutrikimai. Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos, elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Anksti pradėjus taikyti specialius elgesio terapijos metodus ir tobulinti mažiau išugdytas vaiko raidos sritis, įmanoma pasiekti gana neblogų rezultatų. Tai sėkmingai daroma Kauno vaikų abilitacijos centre, tačiau tėvai, auginantys raidos sutrikimų turinčius vaikus, susiduria su daugybe problemų.
Skirtingai reiškia emocijas
„Mūsų visuomenė sunkiai toleruoja kitaip atrodančius, besielgiančius žmones, – įsitikinusi kaunietė Audra Galvanauskienė, auginanti raidos sutrikimų turintį sūnų.
– Vaikai su autizmo sindromu savo išvaizda dažniausiai niekuo nesiskiria nuo negalių neturinčių vaikų, tačiau jiems labai sunku suvokti socialinę tikrovę ir elgtis pagal visuomenės keliamus reikalavimus. Autizmu sergantys vaikai savaip reiškia emocijas: džiaugiasi garsiai vokalizuodami, mojuodami, plasnodami rankomis, pyktis dažniausiai virsta tikru priepuoliu. Tokias emocijų išraiškas pamatę praeiviai apipila komentarais: neva koks neišauklėtas vaikas, kaltina tėvus, kad nesusitvarko su savo vaiku”.
A.Galvanauskienė, kiti tėvai, auginantys vaikus, sergančius autizmu, susiduria su problemomis net ten, kur tikisi pagalbos.
„Daugeliui tėvų yra kilę įvairių nesusipratimų, neaiškumų Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Pastebėta kai kurių darbuotojų nekompetencija spręsti diagnozavimo, rekomendacijų teikimo ugdymo srityje klausimus. Tėvai turi daugiau informacijos apie šį sutrikimą nei čia dirbantis specialistas. Antra vertus, pastebima ir teigiamų pokyčių šioje tarnyboje”, – sakė A.Galvanauskienė.
Autizmu sergančių vaikų tėvai tvirtina, kad ugdymo institucijose dirbantys auklėtojai, mokytojai demonstruoja savo neigiamas nuostatas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų atžvilgiu. Vaikų darželiuose dirbančios auklėtojos dažniausiai neturi žinių ir gebėjimų, reikalingų dirbti su negalias turinčiais vaikais.
Kai vaikas sulaukia mokyklinio amžiaus, tėvams iškyla dilema – kokią ugdymo įstaigą pasirinkti. „Tėvai, kurie savo vaikus buvo patikėję specialiosioms mokykloms, tvirtina, kad ten neretai būna netinkamas darbuotojų požiūris ir elgesys su neįgaliu vaiku, tačiau teikiama vaikams reikalinga medicininė ir fizioterapinė pagalba”, – sakė A.Galvanauskienė.
Bendrojo lavinimo mokyklose specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymąsi apsunkina formalus mokytojų požiūris į integraciją, nenoras dirbti su daugiau pasirengimo, dėmesio reikalaujančiais vaikais. Dažnai pedagogai nėra linkę bendrauti su specialiaisiais pedagogais, logopedais, psichologais. Tėvų nuomone, vaikams su autizmo sindromu reikalingas asistentas (pagalbininkas), kuris padėtų orientuotis socialinėje erdvėje ir santykiuose. Pavyzdžiui, berniukas negali savarankiškai nueiti į mokyklą, susirasti kabinetą, pasirengti pamokoms, nors intelektinės savybės jam leidžia mokytis pagal bendrąją ugdymo programą.
Norvegų ir lietuvių rūpestis
Specialiųjų poreikių vaikų integracijos problemoms, autizmu sergančių vaikų tėvų rūpesčiams abejingi neliko Rotary klubas „Kauno Tauras” ir jų kolegos Norvegijoje – „West Skien Rotary”. Pasak „Kauno Tauro” viceprezidento, Šilainių poliklinikos direktoriaus Vidmanto Obelieniaus, prieš trejus metus buvo parengtas projektas Kauno vaikų abilitacijos centrui remti. Per šį laikotarpį autizmo kamuojamiems vaikams skirta apie 100 tūkst. litų.
Projektą baigė Kaune surengta tarptautinė konferencija „Specialiųjų poreikių vaikų integracija: Norvegijos patirtis ir Lietuvos perspektyva”. Specialistai aptarė specialaus ugdymo Norvegijoje plėtrą, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo galimybes ir perspektyvas Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas šių vaikų integracijos į visuomenę problemoms.
Norvegijos centro direktorius Anglaug Johre Kaasinas teigė, kad Norvegijoje jau daug metų ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
„Daugėja tėvų, kurie drąsiau ir atviriau kalba apie įvairias savo vaikų su negalia problemas. Norime į tai atkreipti visuomenės dėmesį, ieškome pagalbos ir tikimės supratimo”, – sakė A.Galvanauskienė. Ji tvirtino, kad Kauno vaikų abilitacijos centre taikomos specialiosios ugdymo programos padeda vaikams tobulėti ir prisitaikyti visuomenėje.
Reikalingi autizmo centrai
Kauno vaikų abilitacijos centre ugdoma per 50 autizmu sergančių vaikų (nuo 3 iki 16 metų). Į centrą kiekvieną rytą vaikus atveda tėveliai. Pasak centro direktorės Virginijos Gurbininkienės, anksčiau tokią negalią turintys vaikai smarkiai išsiskirdavo iš visuomenės, jie negaudavo reikalingos pagalbos. Šiuo metu nauji gydymo būdai ir ugdymo programos autizmu sergantiesiems padeda prisitaikyti prie aplinkos ir integruotis į visuomenę.
Pasaulyje autizmo centrai veikia daug metų, o Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai.
Kauno vaikų abilitacijos centras buvo įkurtas neįgaliems vaikams lavinti. Jo darbuotojai stažavosi Norvegijoje, turi praktikos dirbti su autizmu sergančiais vaikais. Darbas centre grindžiamas kiekvieno vaiko pažinimu, jo susiformavusiais gebėjimais. Sudaromos sąlygos tobulinti mažiau išugdytas vaiko raidos sritis. Kiekvienam vaikui rengiamos individualios mokymo programos.
Centre vaikams teikiama kompleksinė pagalba Čia dirba pedagogai, psichologai. Vaikams taikoma kineziterapija, fizioterapija, logoterapija, hidroterapija, sensorinė, buities, dailės, darbo, muzikos terapijos.
Autizmu sergantys vaikai čia ugdomi pagal daktaro Ivaro Lovaaso sukurtą ABA (taikomojo elgesio analizės) sistemą. Dirbant pagal šią sistemą vaikas mokomas ką nors daryti, o už rezultatus gauna tam tikrą atlygį. Iš pradžių vaikai dirbti mokomi duodant jiems kokį nors daiktą ar skanėstą, o vėliau pakanka pagyrimo. Taip vaikai išmokomi suprasti reiškinių priežastis, eigą, padarinius, ko paprastai autizmu sergantys žmonės nesuvokia.