Šalies tekstilininkai pripažįsta jaučiantys nuolat didėjantį Kinijos gamintojų spaudimą, tačiau ateities perspektyvų nepiešia vien tamsiomis spalvomis.
Anot Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) vadovų, pagrindinis Lietuvos gamintojų koziris kovoje su kinais – sugebėjimas operatyviai įvykdyti klientų užsakymus.
Nusivylė naryste ES
LATIA generalinis direktorius Vidmantas Vikšraitis Klaipėdoje vykusiame konsultaciniame seminare teigė, jog tekstilininkai yra nusivylę šalies naryste Europos Sąjungoje (ES).
„Pažadai, dalinti prieš stojant į ES, neatitinka nūdienos realybės, tad esame nusivylę. Iki šiol pateikta 19 tekstilės pramonės projektų apie 30 mln. litų Struktūrinių fondų paramai gauti. Visais šiais projektais siekiama didinti produkcijos konkurencingumą, tačiau nė vienas iš jų nejuda iš vietos – beveik visa parama atiduodama baldų pramonei. Siejame didžiules viltis su naujuoju ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu, tikimės, kad jis pakeis šią situaciją”, – teigė V. Vikšraitis.
Anot jo, Lietuvos tekstilininkai šiuo metu jaučiais lyg būtų nuogi įmesti į dilgėles, mat ES šalių senbuvių įmonės jau seniai galėjo naudotis Struktūrinių fondų parama ir ruoštis konkurencijai su kinais, o lietuviai turi kovoti vien savo jėgomis. Žinia, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, nuo šių metų sausio 1-osios ES panaikino importo kvotas kiniškai tekstilei ir drabužiams.
Europoje – interesų kova
LATIA generalinio direktoriaus pavaduotojo Lino Lasiausko teigimu, 2004 metais ES tekstilės ir aprangos pramonės apyvarta siekė 180,5 mlrd. eurų (623,23 mlrd. litų). Joje dirbo 2,26 mln. darbuotojų.
„Kiekine išraiška tekstilės gaminių importas į ES iš trečiųjų šalių pernai išaugo 19,6 proc., o prekine – sumažėjo 2,3 proc. Trečdalį šio importo sudaro prekės, pagamintos Kinijoje. Labiausiai – 16,9 proc. – pernai augo importas iš Bangladešo, kuris, paskutiniaisiais duomenimis, jau yra antras pagal dydį importuotojas po Kinijos”, – pasakojo L. Lasiauskas.
Anot jo, dėl didėjančios konkurencijos kiekvieną dieną ES tekstilės ir aprangos pramonė praranda apie 1000 darbo vietų.
„Europos Komisijai, siekiančiai suformuluoti apribojimus Kinijos produkcijos importui, tenka susidurti su skirtingomis interesų grupėmis. Prieš importo ribojimą pasisako vartotojų organizacijos, Skandinavijos šalys ir britai, kurie perkelia gamybą į trečiąsias šalis. Europos Parlamentas savo ruožtu ragina Kiniją apriboti savo tekstilės produkcijos eksportą, o jai to nepadarius, europarlamentarai ragina Europos Komisiją ir Europos Tarybą imtis adekvačių priemonių”, – sakė L. Lasiauskas.
Remiantis „Eurostat” duomenimis, tekstilės gaminių importas į Lietuvą iš trečiųjų šalių praėjusiais metais kiekine išraiška sumažėjo 5 proc., o vertine – 5,6 proc.
L. Lasiausko vertinimu, Lietuvos tekstilininkų išsigelbėjimas vis sunkėjančioje konkurencinėje kovoje yra galimybė gaminti mažas aukštos kokybės gaminių partijas, greitas užsakymų įvykdymas bei žymiai mažesnis atstumas, skiriantis gamintojus nuo pagrindinių rinkų.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”