Galimas daiktas, kad 2007 metais ES įsigalios naujas cheminių medžiagų reglamentas REACH. Viliamasi, kad jis paspartins mokslinius tyrimus ir inovacijas, padės greičiau kurti naujus, ne tokius kenksmingus produktus ir technologinius procesus, palengvins darbą ieškant pavojingų medžiagų pakaitalų.
Kol kas valstybės pareigūnai negali pasakyti, kiek šios politikos vykdymas atsieis verslui, tačiau neabejojama, kad tam reikės papildomų investicijų. Nepaisant to, chemines medžiagas gaminantys ar importuojantys verslininkai jau šiandien gali imtis inventorizuoti chemines medžiagas, su kuriomis dirba.
Saugos aplinką
Vitalius Skaržinskas, Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento Gaminių technologinio reglamentavimo skyriaus vedėjas, teigia, jog REACH reglamentas sumažins cheminių medžiagų pavojų žmonėms ir aplinkai. „Ne viena cheminė medžiaga buvo paleista į apyvartą iki galo neištyrus jos poveikio aplinkai. Pavyzdžiui, kad medžiagos, pagerinusios alyvos dialektrines savybes, yra kancerogeninės, paaiškėjo tik po keliolikos metų. Įsigaliojus reglamentui norintis dideliais kiekiais importuoti ar gaminti impregnuotas lentas verslininkas turės įrodyti, kad šios nekenksmingos aplinkai ir žmonėms, kad degdamos neišskiria nuodingų dūmų, o patekusios į vandenį neturės poveikio faunai ir florai. Jei paaiškės, kad medžiaga daro neigiamą poveikį aplinkai, ji turės būti pakeista kita arba bent jau turės būti išaiškinta, kaip nuo to poveikio galima apsisaugoti”, – sako Skaržinskas.
Pagal REACH reglamentą registruotinos visos cheminės medžiagos, tačiau skirtingoms jų grupėms bus taikomi skirtingi terminai. Pirmiausia turės būti registruojamos pavojingiausios ir didžiausiais kiekiais gaminamos cheminės medžiagos. Jų registracijos terminas – 2010 metai. Nuo 1 iki 100 tonų per metus gaminamos medžiagos galės būti užregistruotos iki 2018 metų.
Verslininkai mokės
Ūkio ministerijos atstovo teigimu, šis ES reikalavimas verslui veikiausiai atsieis nepigiai, mat reglamento įgyvendinimas perkeltas ant verslininkų pečių. „Kuo daugiau cheminių medžiagų verslininkas gamina ir importuoja, tuo labiau jis bus kontroliuojamas. Tiesa, jei gaminamos, importuojamos ar parduodamos cheminės medžiagos nepriskiriamos prie labai kenksmingų, kiekis neviršija vienos tonos per metus, REACH reglamentas beveik nereglamentuos jų judėjimo. Tai itin palanku inovacijoms, mat manoma, kad tokio chemikalų kiekio pakanka kuriant inovacijas. O ES siekia paskatinti kurti naujoves. Anksčiau ir dėl kelių kilogramų cheminių medžiagų reikėdavo imtis tam tikrų veiksmų”, – aiškina pašnekovas.
Pagal ketinamą įvesti tvarką renkant medžiagą ir atliekant tyrimus verslininkai skatinami burtis į konsorciumus. Taip siekiama sumažinti kiekvieno verslininko sąnaudas. Surasti vienas kitą tą pačią medžiagą registruojantiems verslininkams padės išankstinė registracija ir įvairūs mainų forumai. Tačiau esant svarioms priežastims – netolygus išlaidų pasidalijimas, komercinės konfidencialios informacijos atskleidimas – gali pasitaikyti atvejų, kai bus atsisakyta dalytis duomenimis.
Skaržinskas sako, kad Lietuvoje veikiančiam cheminės medžiagos importuotojui iš, pavyzdžiui, Prancūzijos gali netekti vargti renkant informaciją apie tam tikrą chemikalą – didžioji atsakomybės dalis kris ant gamintojo pečių, o importuotojui gali tekti tik prisidėti finansiškai.
„Dalį medžiagų gali tekti uždrausti naudoti. Jei be jų apsieiti neįmanoma, gamintojas ir importuotojas turės informuoti, kaip chemikalą naudoti, kad jis nekenktų aplinkai. Pramonė turi įrodyti, kad cheminę medžiagą saugu naudoti numatytu tikslu”, – teigia Skaržinskas.
Palies vartotojus
Ūkio ministerijos atstovas užsiminė, kad REACH reglamento įgyvendinimas gali paliesti ne tik cheminių medžiagų gamintojus ir importuotojus, bet ir pirkėjus. Mat jei kiltų tam tikrų produktų kainos, bent dalį tyrimams išleistų lėšų verslininkai siektų susigrąžinti.
„Lifosos” Standartizacijos skyriaus viršininkė Zita Rimdžiuvienė mano, kad gaminių kainos smarkiai kilti neturėtų, nes produktų kainas sureguliuos rinka. „Iš pradžių atrodė, kad reglamento įgyvendinimas brangiai atsieis, tačiau kuo toliau, tuo daugiau gauname informacijos, o analizuodami pastebime, kad išlaidų nebus itin daug. Įmonėje ne pirma diena pildomi saugos duomenų lapai, kuriuose nurodoma, kokiomis apsaugos priemonėmis reikia naudotis dirbant su viena ar kita chemine medžiaga. Šiuos duomenis reikės tik papildyti. Galbūt samdysime žmogų, renkantį informaciją, galbūt prireiks vertėjo, kuris surinktą medžiagą išvers į anglų kalbą, tačiau nemanome, kad išlaidų bus itin daug”, – spėja pašnekovė.
Zita Štilienė, „Higėjos” standartizacijos inžinierė, prisipažįsta, kad naujasis reglamentas jai kelia nerimą. „Esame ne pirmoje grandyje – labiausiai reglamentas palies cheminių medžiagų gamintojus ir importuotojus, o mes gaminame preparatus. Tačiau vis tiek neramu, kad tiekėjui nesuteikus visos informacijos teks atlikti tyrimus, kurie, kaip teko girdėti, kainuoja labai nepigiai. Be to, kol kas neaišku, kurie dabar galiojantys įstatymai liks, o kurie ne „.