Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje pastačius planuojamą metilo esterio gamyklą aplinkos tarša sklypo ribose neviršytų didžiausios leistinos koncentracijos gyvenamojoje zonoje.
Taip poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai ataskaitoje tvirtino už projekto įgyvendinimą atsakingi asmenys.
Pasak projekto vadovo Lino Šakalio, šalutiniai gamybos produktai bus rapsų išspaudos – ketinama išspausti 130 tūkst. tonų aliejaus per metus – bei glicerinas ir kalio trąšos. Rapsų išspaudas ketinama išvežti ir panaudoti pašariniams priedams.
Pavojingiausia medžiaga laikomas gamybai reikalingas metanolis – apsinuodyti galima tiek šios medžiagos paragavus, tiek įkvėpus, tačiau, saugumo sumetimais gamykloje ir metanolio parke bus azoto pagalvė.
Anot L. Šakalio, netgi diversijos metu neigiamo poveikio aplinkai esą nebūtų toliau nei už sklypo ribų.
Pagrindinė aplinkos tarša būtų iš autonominės katilinės. Čia planuojama sudeginti apie 5,5 mln. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Per metus katilinė į atmosferą išskirtų apie 46 tonas anglies monoksido bei 13,8 tonų azoto oksido. L. Šakalys pabrėžė, jog pavojingo sieros dioksido išmetama nebus.
„Kietųjų dalelių emisija bus apie 11 tonų per metus – visa tai iš rapsų priėmimo, sandėliavimo”, – sakė L. Šakalys.
Metanolio į išorę patekti beveik neturėtų – tik apie 0,8 tonos per metus, nes visas gamybos procesas būsiąs uždaras, įrenginiai bus po azoto pagalve.
Patikinta, jog nuo gamyklos sklistų tik malonus blynų kvapas, kuris miesto, ko gero, net nepasiektų.
Pats metilo esteris taip pat nesąs kenksmingas. Jis naudojamas ne tik biodyzelinui, bet ir parfumerijos, higienos produktų gamybai.
„Tai tas pats dyzelinas, tačiau greičiau degraduojantis grunte. Tai organinė medžiaga. Degdamas į aplinką jis išskiria maždaug 40 proc. mažiau suodžių nei paprastas dyzelinas, taip pat neturi tokių pavojingų teršalų kaip, pavyzdžiui, siera”, – sakė L. Šakalys.
Jo teigimu, daugelyje Europos šalių biodyzelino kasmet suvartojama vis daugiau, tokia tendencija turėtų būti ir Lietuvoje.
Miesto teritorijų planavimo komiteto pirmininko Kazio Vaišvilos teigimu, projekto įgyvendintojams būtina atsižvelgti į dvi svarbias sąlygas – rimtai išnagrinėti galimybę, jog garą galėtų tiekti bendrovė „Klaipėdos energija” ir atskiros katilinės neprireiktų, taip pat dėl žalos aplinkai būtina numatyti kompensacines priemones.
Tiesa, už projekto įgyvendinimą atsakingo Kęstučio Meškos teigimu, apie galimybę naudoti „Klaipėdos energijos” tiekiamą garą su šios bendrovės atstovais jau buvo kalbėta – garas pasirodęs netinkamas.
Anot uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, nors poveikio aplinkai ataskaitoje pavojų lyg ir neįžvelgiama, tačiau ją dar turėtų peržiūrėti Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos bei Aplinkos kokybės skyriai.
Galutinį sprendimą dėl leidimo LEZ teritorijoje Lietuvos įmonei „Mestilla” statyti metilo esterio gamyklą priims Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į visas išsakytas pastabas.
Beje, su ataskaitomis ir projektu jau susipažino ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos priešgaisrinės apsaugos tarnybos specialistai, kurie pastabų neturėjo.
Gamykla būtų statoma maždaug 4,5 ha teritorijoje. Artimiausius gyventojus, kuriuos žadama iškeldinti, nuo jos skirtų apie 350 metrų. Čia būtų dirbama be pertraukos keturiomis pamainomis, būtų sukurtos maždaug 55 naujos darbo vietos.
Produkciją įmonė parduotų ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Danijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”