Ne vienerius metus daugelyje Europos valstybių populiarus ir efektyvus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas vis dažniau skatina ir Lietuvos verslininkus siūlyti panašius projektus.
Laužydami įsigalėjusias tradicijas, įveikdami dalies visuomenės narių nepasitikėjimą ir įstatymų netobulumą, verslininkai ryžtingai siūlo iniciatyvas, galinčias plėtoti įvairius infrastruktūros objektus, kurti naujas viešąsias paslaugas.
Konkurencija mažins kainą
Vakarų šalyse populiarus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas (angliškai „public private partnership” – 3P) daugybe atvejų padėjo sukurti ar plėtoti ypač svarbius infrastruktūros objektus ar paslaugas, naudingas visuomenės daugumai.
Vienos Klaipėdoje veikiančios bendrovės direktorius Gintautas Mumgaudis puoselėja viltis apie projektą, kuris daugumai gyventojų palengvintų atsiskaitymą už suteiktas komunalines paslaugas.
„Šių metų pradžioje buvo daugybė nepatenkintų žmonių, kai paštas nesudarė sutarčių dėl mokesčių už komunalines paslaugas priėmimo. Bankai už kiekvieną mokėjimą nustatė įkainius, sunkiai pakeliamus mažas pajamas gaunantiems žmonėms, už komunalinių mokesčių mokėjimą mažiau moka tik besinaudojantys internetu. Mūsų firma – ne naujokė kuriant įvairias programas, palengvinančias atsiskaitymus, o šiuo metu baigiame suderinti dar vieną naują paslaugą, kuri suteiktų galimybę žmonėms už komunalinius mokesčius atsiskaityti prekybos centrų kasose, spaudos kioskuose, degalinėse”, – kalbėjo G. Mumgaudis.
Jo teigimu, techniškai tai padaryti ne taip jau nesunku, svarbus tik visų šalių susitarimas įdiegiant naują paslaugą. Už komunalines paslaugas mokant prekybos centruose nebus sunku įvesti netgi įvairių skaitiklių duomenis.
G. Mumgaudis tikisi, kad įgyvendinus šį projektą pastebimai prasiplės komunalinių mokesčių rinkėjų rinka, didės jų tarpusavio konkurencija, o naudos iš to turės visi vartotojai, gerės viešosios paslaugos.
Naudinga informacijos sklaida
Klaipėdos regiono plėtros agentūros direktorius Stanislovas Bielinis sakė, kad į jo vadovaujamą įstaigą kreipiasi vis daugiau verslininkų, viena ar kita forma siūlančių, kalbančių apie naujas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo galimybes.
„Gyvename laikotarpyje, kai plintanti informacija apie 3P skatina dalį verslininkų labiau domėtis savivaldybių gyvenimu, problemomis, planuojamais vykdyti projektais. Valdžios atstovams ir verslininkams vis dažniau surandant bendrą kalbą bus galima įgyvendinti ne vieną infrastruktūros ar viešųjų paslaugų plėtros projektą. Svarbu šiame kelyje nekurti dirbtinių kliūčių”, – kalbėjo S. Bielinis.
Pasirinkimo alternatyva
Gargžduose įsikūrusios AB „Hidrostatyba” Kaune koncesijos pagrindais stato svarbų 139 mln. litų vertės M. K. Čiurlionio tilto transporto mazgą. Privati bendrovė jį ne tik pastatys, bet 23 metus prižiūrės ir remontuos.
„Hidrostatybos” valdybos pirmininkas Jonas Dumašius pasakojo, kad projektas pradėtas įgyvendinti po didelių Kauno politikų diskusijų, abejonių ir nuogąstavimų. Pasak J. Dumašiaus, bene pirmą kartą Lietuvoje statomas miestui toks svarbus transporto mazgas, tačiau tam, kad sumanyti darbai pajudėtų iš vietos, reikėjo daug laiko, diplomatinių sugebėjimų, įtikinėjimų.
„Neabejoju, kad kada nors išankstinės žmonių nuostatos pasikeis. Tačiau ne tik Kaune, bet ir kitose savivaldybėse pernelyg dažnai tenka susidurti su valdininkais, kurie beveik visko paniškai bijo. Bijo drąsių sprendimų, nors įstatymai jų nedraudžia, bijo perdėto žiniasklaidos dėmesio ir jos įtarinėjimų. Jiems geriau nieko nedaryti ir gyventi ramiai. Naudojantis Europos Sąjungos tradicijomis verta daugiau plėtoti visuomenei naudingus viešosios ir privačios partnerystės projektus”, – sakė J. Dumašius.
„Hidrostatybos” vadovas minėjo ir Klaipėdos transporto problemą – garsųjį Jakų žiedą, kurio pralaidumas nebeatitinka jokių reikalavimų. Kasryt jis sukelia nepatogumų į Klaipėdą atvykstantiems aplinkinių miestelių gyventojams, keikia jį ir vasaros metu į Palangą plūstantys poilsiautojai iš visos Lietuvos.
„Jakų žiedo rekonstrukcija, kurią atlikus atsirastų kelių aukštų nesusikertanti sankryža, galėtų tapti puikiu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektu. Tokio infrastruktūros objekto atsiradimas būtų naudingas visai Lietuvai, save vadinančiai tranzito valstybe. Realizuojant tokius projektus verta skaičiuoti: ar brangiai kainuojančius objektus statyti privačių bendrovių lėšomis ir jais naudotis kuo greičiau, ar naudojant mokesčių mokėtojų pinigus tęsti statybas bent dvigubai ar trigubai ilgiau, užkraunant išlaidų naštą visiems gyventojams”, – kalbėjo J. Dumašius.
Numarinta iniciatyva
Bendrovės „Vingės terminalas” rinkodaros vadovo Daliaus Mikalajūno nuomone, įgyvendinant 3P būtini tam tikri saugikliai. Jų stoka lėmė tai, jog lig šiol Lietuvoje vykdytus 3P projektus persekiojo įvairūs skandalai.
Dar neseniai buvo daug kalbama apie viešųjų logistikos centrų steigimą, tačiau ši iniciatyva numarinta, projektai nejuda kelerius metus. Per tą laiką verslas daug investavo į logistikos centrų plėtrą, todėl atsiradus viešiesiems logistikos centrams, jiems teikiant valstybės paramą, būtų pažeistos konkurencinės sąlygos.
„Labai svarbu, kad valstybė, vystydama 3P projektus, atsižvelgtų į visuomenės interesą ir neinvestuotų ten, kur infrastruktūra gali būti sukurta rinkos sąlygomis. Priešingu atveju šie projektai nebus priimtini visuomenei”, – sakė D. Mikalajūnas.
Jo nuomone, valstybė turėtų skatinti probleminius 3P projektus, kur privati iniciatyva neišvengiama. Vienas pavyzdžių – kelių infrastruktūra.