Seime daugumą iškovojusiomis politinėmis partijomis pasitikėję rinkėjai ir vėl liko „su nosimi” – garsiai trimituotas siekis įvesti tiesioginius merų rinkimus atsidūrė šiukšlių dėžėje.
Maža to, dabartinės valdančiosios mažumos atstovai siekia įteisinti tokią rinkimų sistemą, kuri paralyžiuotų savivaldybių darbą ir įvestų bevaldystės chaosą.
Centrinė valdžia nenori, kad pakeitus Konstituciją tautos išrinkti merai turėtų daugiau galių, todėl patyliukais konstruoja mechanizmą savivaldybėms susilpninti.
Siūlo surogatą
Idėja įteisinti tiesioginius merų rinkimus brendo dar nuo 1998 metų, o prieš 2004-ųjų Seimo rinkimus tapo arkliuku viliojant tautą balsuoti už vieną ar kitą partiją.
Viena aktyviausiai šiuo klausimu besireiškusių – Darbo partija, kurios atstovai pačioje parlamento kadencijos pradžioje ėmė rengti įstatymų bei Konstitucijos pataisas. Keturių frakcijų valdančioji dauguma ilgai ir garsiai deklaravo, kad naujas rinkimų modelis per 2007-ųjų savivaldos rinkimus bus įteisintas.
Dabar pagal Konstituciją merą renka Savivaldybės taryba, o ne rinkėjai. Pakeitus svarbiausią šalies teisinį dokumentą miesto ar rajono galvą tiesiogiai, kaip prezidentą, rinktų gyventojai, o meras įgautų žymiai daugiau galių, funkcijų, atsakomybės. Pagal dabartinę tvarką meras yra tarybos pirmininkas.
Šiuo metu situacija Seime tokia – pasikeitė valdžia, valdančiosios daugumos nebėra, o Konstitucijos pakeisti parlamentas nebespės. Tad tautos valia ir garsiai deklaruoti siekiai merus rinkti tiesiogiai virto šnipštu.
Gelbėdami savo kailį ir suvokdami, kas savivaldos rinkimai – ne už kalnų, o rinkėjai skaudžiai reaguoja į pažadų nevykdymą, socialdemokratai ėmėsi politinės apgavystės – įdiegti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos.
Dabar Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurios leistų žmonėms balsuoti ne tik už partijų kandidatus į Tarybą, bet ir rinktis politinių jėgų pasiūlytą kandidatą į merus. Į balsadėžę reikėtų mesti du biuletenius. Tačiau merą vis viena turėtų patvirtinti Taryba, kaip yra iki šiol. Toks modelis jau pavadintas surogatiniais tiesioginiais merų rinkimais.
Bijo galių
„Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kam naudinga buvo blokuoti tiesioginių merų rinkimų sistemos įteisinimą, kas už patirtą fiasko atsakingas ir kas gresia, jei bus priimtas socialdemokratų siūlomas merų rinkimų variantas?
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas Bronis Ropė vienareikšmiškai teigė, kad tiesioginiais merų rinkimais nesuinteresuota centrinė valdžia.
„Tautos rinktas meras turėtų didesnes galias ir teises, todėl centrinė valdžia galėtų būti labiau spaudžiama, turėtų labiau atsižvelgti į Savivaldybės vadovo poziciją. Ji to nenori. Kai meras yra viso labo tik Tarybos pirmininkas – jis silpnas, todėl silpnesnė ir Savivaldybė, o šalies valdžia gali griežčiau manipuliuoti finansais”, – „Vakarų ekspresui” sakė jis.
Tai, ką siūlo socdemai, Ignalinos meras įvertino kaip žaidimą su ugnimi, politikavimą, žmonių erzinimą bei akių dūmimą.
Grėsmės kyla pirmiausiai dėl chaoso savivaldybėse, jei pagal partinius sąrašus išrinktai Tarybos daugumai neva tiesiogiai išrinktas meras neįtiks arba nepriklausys „teisingai” partijai. Tam, kad meras būtų išrinktas ir pradėtų dirbti, reikia trijų penktadalių Tarybos narių balsų. Klaipėdos atveju – 19, nes taryboje 31 mandatas.
„Įsivaizduojate, jei Taryba nepatvirtina tautos neva išrinkto mero? Reikia tvirtinti kitą. Bet taip būtų nepaisoma rinkėjų valios. Kiltų chaosas. Tai kam tada keisti sistemą?” – stebėjosi LSA vicepirmininkas.
Jam buvo keista, kodėl per du metus nesugebėję pakeisti Konstitucijos Seimo nariai prieš pat rinkimus ėmė maišyti kortas.
Neoficialiai socdemų siūlomai sistemai prieštarauja ir Klaipėdos miesto vadovas Rimantas Taraškevičius, kuris taip pat įžvelgė bevaldystės, chaoso grėsmes.
Partiniai interesai
Darbo partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus teigė, kad pagalius į ratus dėl Konstitucijos keitimo neva nuolat kaišiojo socialdemokratai.
„Mes buvome parengę pataisas, bet jos įstrigo komitetuose. Po to delsė veikti koalicijos partneriai socialdemokratai ir viskas kybojome ore. Tai buvo pato situacija. Dabar jie staiga užsimojo įvesti tiesioginius merų rinkimus nebekeičiant Konstitucijos. Jei taip įvyktų, savivaldybėse vyrautų tikras jovalas, betvarkė. Mūsų frakcija tikrai nepritars socdemų siūlomoms pataisoms”, – mūsų dienraščiui sakė J. Pinskus.
Minėtos pataisos atsidūrė tarp žirklių ašmenų dėl to, kad jas bandoma prastumti esą neetiškais metodais. Anot Seimo liberalų vadovo Eligijaus Masiulio, Teisės departamentas suabejojo, ar socdemų pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
„Pataisas teikė socialdemokratas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, kurio vadovaujamas komitetas padarė išvadą, kad parengti dokumentai neprieštarauja Konstitucijai. Mes tokį veiksmą apskundėme Seimo etikos ir procedūrų komisijai, todėl reikalai stringa”, – sakė politikas.
Jo nuomone, surogatiniais merų rinkimais socdemai suinteresuoti todėl, kad jie esą neturi stiprių, į merus pretenduojančių politikų, galinčių pelnyti rinkėjų simpatijas. Pati partija turi gerus reitingus, todėl turės didesnę įtaką tarybose.
Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad tikri tiesioginiai merų rinkimai šiuo metu nenaudingi socialdemokratų ir konservatorių partijoms – esą jos jaučiasi stipresnės balotiruojantis sąrašuose.
„Matyt, tos partijos nenori, kad merai būtų labiau savarankiški. Žmonėms žadėta viena, o užkulisiuose daryta visai kas kita”, – konstatavo pats valdančiajai daugumai priklausęs socialliberalų lyderis A. Paulauskas.
Migloti motyvai
Parlamento konservatorių vadovė Irena Degutienė mūsų dienraščiui teigė, kad jos vadovaujama frakcija turi aiškią poziciją – nekeisti sistemos likus keliems mėnesiams iki rinkimų.
„Mes nepasisakėme už tiesioginius merų rinkimus ir pradžioje. Jei dabar pakeisime sistemą taip, kaip siūlo socialdemokratai, pridarysime daugiau žalos. Neaišku, koks santykis būtų tarp merų ir Tarybos, kiltų chaosas. Rinkėjai jau apgauti, todėl likus penkiems mėnesiams iki rinkimų geriau nieko nebekeisti”, – sakė ji.
Irena Šiaulienė, kuri vadovauja Seimo socialdemokratų frakcijai, atmetė bet kokius oponentų kaltinimus chaoso įteisinimu.
„Ta procedūra, kai išrinktas meras turi būti tvirtinamas Tarybos narių, leidžia išrinktajam merui pradėti kalbėtis su Tarybos nariais bei formuoti savo valdančiąją daugumą. Nemanyčiau, kad tame patvirtinime yra bandymas peržiūrėti rinkėjų valią. Kaip tik išrinktajam merui paliekama galimybė pradėti formuoti ir rasti palaikančią daugumą Taryboje”, – teigė ji.
I. Šiaulienė įsitikinusi, kad taip savivaldybės esą taptų stipresnėmis.
Liberalcentristų frakcijos Seime seniūnas Algis Čaplikas pripažino, kad kolegų socialdemokratų siūlymas nėra tobulas, tačiau tai esą būtų pirmasis žingsnis siekiant įteisinti tikrus tiesioginius merų rinkimus iki 2011 metų savivaldos rinkimų.
„Teoriškai gali taip būti, kad tiesiogiai išrinktas meras neturi daugumos palaikymo Taryboje, tačiau praktiškai taip nenutinka. Aš nežinau, kodėl sužlugo Konstitucijos keitimas, nes mes taip pat pasisakėme už tikrus tiesioginius merų rinkimus. Manau, kad kai politinis elitas pasiekia sprendimų priėmimo fazę, jis atsiduria tarp paralyžiaus ir isterijos”, – ironizavo A. Čaplikas.