Tobulinti rinkimų tvarką – vis mažiau laiko

Likus vos penkiems mėnesiams iki savivaldybių rinkimų, politikai neranda bendros kalbos dėl įstatymo pataisų

Liberalų sąjūdis vakar paskelbė renkantis gyventojų parašus, kurie turėtų paskatinti kitas politines jėgas pritarti liberalų siūlymui keisti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką. Tuo pat metu liberalai nesiliauja griežtai kritikavę socialdemokratų siūlymą įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos.

Tikisi surinkti 50 tūkst. parašų

Seimas jau yra po pateikimo pritaręs liberalų parengtam teisės aktų pataisų projektui, pagal kurį politikai į savivaldybių tarybas būtų renkami ne tik pagal partijų sąrašus, bet ir vienmandatėse apygardose. Panaši tvarka šiuo metu galioja renkant Seimą, o rinkdami savivaldybių tarybas gyventojai iki šiol gali balsuoti tik už partijų sąrašus.

„Šia parašų rinkimo akcija siekiame geriau informuoti visuomenę apie mūsų siūlomą reformą, kuri vietos valdžią padarys artimesnę gyventojams, taigi ir labiau demokratišką.

Tikimės įgyti rimtą argumentą – tūkstančius gyventojų parašų – politinėse diskusijose dėl teikiamų pataisų, – vakar sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo narys Petras Auštrevičius. – Esame užsibrėžę surinkti ne mažiau kaip 50 tūkstančių parašų – tiek, kiek reiktų patiems piliečiams, norint pasinaudoti tiesioginės įstatymų leidybos teise ir pataisas patiems pateikti Seimui“.

Teikdami šią iniciatyvą svarstyti Seimui liberalai rėmėsi visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai parodė, jog gyventojai nėra patenkinti nei pačia vietos valdžia, nei dabartine jos rinkimų tvarka. „Dabar, kuomet tarybų nariai renkami tik pagal partijų sąrašus, „beasmenė“ rinkėjų akyse taryba dalijasi kolektyvine atsakomybe priimdama dažnai prieštaringus sprendimus“, – tvirtina Vilniaus miesto tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Vidmantas Martikonis. –

Baiminasi nesulaukti daugumos paramos

Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Violetos Boreikienės, kuri yra ir viena minėtų pataisų autorių, liberalai nuogąstauja, kad pataisos nebus priimtos iki kitų metų vasario 25 dieną vyksiančių savivaldos rinkimų.

„Pataisose numatytas vienas svarbus momentas, kuriam nepritaria valdančiosios koalicijos partijų atstovai. Mes norime, kad per savivaldos rinkimus būtų įtvirtinta teisė išsikelti nepriklausomiems kandidatams. Tačiau, valdančiųjų nuomone, tam dar neatėjo laikas, nes visuomenė nesubrendusi tokiems pokyčiams. Jie bijo, kad į vietos tarybas pateks populistai, taip pat bijomasi, kad vyks balsų pirkimas ir tą bus lengviau padaryti nei per Seimo rinkimus. Aš manyčiau, kad tai nėra tvirti argumentai, kadangi tas pat galėtų vykti per rinkimus į Seimą, tačiau tokių faktų per nepriklausomybės metus nėra nustatyta arba užfiksuota“, – „Kauno dienai“ sakė V.Boreikienė.

Seimo narė pastebėjo, kad nors liberalai savo projektą Seimui pateikė jau prieš kelis mėnesius, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), kurio pirmininko pavaduotoja ji yra, „iki šiandien nepateikė jokios politinės nuomonės, jokio politinio vertinimo“.

Parlamentarė tvirtina mananti, kad kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų, remiančių liberalų iniciatyvą, parašų būtų svarus argumentas ir kitoms politinėms partijoms ją paremti. „Į visuomenės nuomonę reikia atsižvelgti, ir politinės partijos, matydamos visuomenės palaikymą, galbūt apsispręs greičiau“, – sakė V.Boreikienė.

Neatstovaujami kaimo žmonės

„Aš pasisakau už tai, kad per savivaldybių rinkimus būtų taikomas mišrus rinkimų būdas. Dabartiniu metu, renkant tarybų narius tik pagal daugiamandatį sąrašą, neatstovaujamas kaimas ir seniūnijos. Jeigu kiekvienoje seniūnijoje būtų išrinktas bent vienas tai seniūnijai atstovaujantis žmogus, tai gyventojai turėtų į ką kreiptis – toks savivaldybės narys padėtų spręsti gyventojams iškylančias problemas“, – teigia socialdemokratas, Seimo VVSK narys Algis Rimas, taip iš esmės pritardamas ir liberalų siūlomam savivaldybių tarybų rinkimų modeliui.

„Dabar, pavyzdžiui, Marijampolėje yra išrinkti 27 tarybos nariai, tačiau nė vienas niekam konkrečiai nėra atskaitingas. Tarybos nariai tik renkasi į posėdžius, o su gyventojais bendrauja menkai. Bendra atsakomybė ne visada yra veiksminga. Iš demokratiškumo pozicijų žiūrint, būtų visai neblogai, jei rinkimai į savivaldybių tarybas būtų organizuojami mišriu būdu, tačiau ne visi to nori, kadangi tuomet jau atsirastų asmeninė atsakomybė prieš rinkėjus“, – „Kauno dienai“ sakė A.Rimas.

Vadina visuomenės apgaule

Tuo tarpu liberalai, vertindami socialdemokratų iniciatyvą įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos, anaiptol neieško švelnesnių frazių. Pagal socialdemokratų parengtus projektus meras atskiru biuleteniu būtų renkamas iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius. Gyventojų išrinktą merą dar turėtų patvirtinti savivaldybės taryba paprasta balsų dauguma. Jei gyventojų išrinkto mero savivaldybės taryba nepatvirtintų, savivaldybės vadovas slaptu balsavimu būtų renkamas iš tarybos narių, jo kandidatūra būtų tvirtinama ne mažiau kaip trimis penktadaliais tarybos narių balsų.

Prieš pusantros savaitės europarlamentaras liberalas Eugenijus Gentvilas tokį socialdemokratų pasiūlytą merų rinkimų modelį pavadino „rinkėjų mulkinimu“. Tokios pačios nuomonės laikosi ir liberalai Seime.

„Šitos pataisos yra įmanomos, bet jokiu būdu negalima teigti, kad tai yra tiesioginiai merų rinkimai. Drąsiai sakau, kad tai visuomenės apgaulė. Tai, kad taryboms suteikiama teisė dar kartą balsuoti dėl gyventojų išrinkto mero, reiškia, kad visuomenės nuomonė yra ignoruojama“, – mano V.Boreikienė.

Ragina sekti kaimynų pavyzdžiu

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas ir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė atvirai nepritaria nė vienoms iš Seime pastaruoju metu inicijuotų pataisų, kuriomis siekiama pakeisti vos už penkių mėnesių įvyksiančių savivaldos rinkimų tvarką. Jis aiškina ne tiek prieštaraująs vienokiems ar kitokiems tos tvarkos pokyčiams, kiek tam, jog pokyčiai planuojami ir vykdomi prieš pat rinkimus.

„Kai mes, asociacija, teikiame savo pasiūlymus, tada Seime nerandama laiko jiems svarstyti, niekam jie nebūna įdomūs, atsiranda kitų darbų. O dabar, prieš rinkimus, įregistruota begalė visokiausių iniciatyvų. Visa tai man atrodo nerimtai“, – sako valstiečių liaudininkų atstovas B.Ropė.

Pasak B.Ropės, Lietuvai derėjo sekti Latvijos pavyzdžiu, kuri savivaldos rinkimų įstatymus suspėjo pakeisti likus metams iki rinkimų. Jis taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį į Lenkijos Konstituciją, kurioje įtvirtinta nuostata, kad, likus mažiau nei metams iki savivaldos rinkimų, juos reglamentuojančius įstatymus koreguoti draudžiama.

Nesutaria dėl merų funkcijų

B.Ropės teigimu, LSA praėjusią savaitę apsvarstė liberalų pasiūlytą projektą įvesti mišrią savivaldos rinkimų sistemą. Pasak Ignalinos mero, sunku įsivaizduoti, ką savivaldybėse veiktų nepriklausomi tarybos nariai. „Partijos vis viena susirinktų pusę balsų, o kadangi jos yra organizuotos, tai ir toliau vaidintų pagrindinį vaidmenį. Nepriklausomi tarybos nariai gi tik rėkautų, kad jiems valdžios neduodama. Prisimenu, kai iki 1995 metų į tarybas būdavo renkama vien tik pagal mažoritarinę sistemą. Tuomet buvo visiškas chaosas, kiekvienu klausimu susidarydavo atskira dauguma. Vykdavo ne sisteminis darbas, o suinteresuotų grupių tikslų „pramušinėjimas“, – tvirtinta LSA viceprezidentas.

Seimo nario A.Rimo teigimu, parlamentarų ginčai su LSA atstovais iki šiol vyko būtent ne dėl merų rinkimų tvarkos, o dėl merų funkcijų: „Manau, kad mūsų bendruomenės merą įsivaizduoja kaip vykdomąją valdžią, vienos ar kitos savivaldybės šeimininką. O merai galvoja, kad jie turi būti ir tarybų pirmininkai, ir vykdomosios institucijos. Viską sukoncentruoti į vienas rankas nėra gerai, nenoriu pateikti konkrečių pavyzdžių, tačiau matome, kas darosi šalyje, kokių pažeidimų užfiksuojama.“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.