Pasaulinės širdies federacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų artimiausiais dešimtmečiais grėsmingai daugės – jos grasins tiek vyrams, tiek moterims. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas docentas Pranas Šerpytis juokauja, kad kardiologai pasmerkti darbo turėti apsčiai.
Jau dabar širdies ir kraujagyslių ligų gausa Lietuvoje pasiekusi epidemijos lygį. Nuo jų miršta 54 proc. žmonių (Europos Sąjungos vidurkis – 40 proc.).
Doc. P.Šerpytis pasakoja neretai susiduriantis su ligoniais, kurie, trejus metus neatostogavę, darbui aukojantys šeštadienius ir sekmadienius, skundžiasi širdies skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir prašo duoti tablečių, kurių pavartoję vėl taptų sveiki. „Nėra tokių tablečių! – įsitikinęs pašnekovas. – Ir artimiausiu metu kažin ar atsiras. Reikia kur kas didesnių paties žmogaus pastangų ir didesnio ryžto keisti gyvenimo būdą”. Daugelis ligos priremti pasižada koreguoti mitybą, mesti rūkyti, o vos pasijutę gerėliau grįžta prie senų įpročių.
Devyni kardiologo įsakymai
1. Matuokis arterinį kraujo spaudimą.
2. Žinok, koks cukraus kiekis tavo kraujyje.
3. Tikrinkis cholesterolio kiekį kraujyje.
4.Reguliuok kūno svorį.
5. Taisyklingai maitinkis.
6. Nerūkyk.
7. Nepiktnaudžiauk alkoholiniais gėrimais.
8. Judėk.
9. Išmok įveikti stresą.
Komfortas daro meškos paslaugą
Pasak kardiologo, širdimi ir apskritai sveikata dera pradėti rūpintis nuo vaikystės. Sveikos gyvensenos įgūdžiai turi formuotis šeimoje, šios srities žinių turėtų būti gaunama mokykloje.
Atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – vienas Lietuvos širdies asociacijos uždavinių. Jie dar kartą buvo priminti rugsėjo 24-ąją, per Pasaulinės širdies dienos renginius.
Vis didėjantis gyvenimo komfortas leidžia mažiau judėti. Tačiau aktyviai judėti reikia – tada kraujagyslėse nesikaups blogasis cholesterolis, skatinantis išeminę širdies ligą.
Judėjimas, kurio formos gali būti kuo įvairiausios (bėgiojimas, krepšinis, riedučiai, šokiai ir t.t.) neleis susikaupti antsvoriui. O svoriu rūpintis pravartu daugeliui, nes jau nuo 35 metų sulėtėja medžiagų apykaita, todėl reikia arba riboti maisto kiekį, arba daugiau pajudėti.
Ne vien genetika
Svarbus rizikos faktorius – arterinė hipertenzija. Kad žinotume, ar mūsų kraujospūdis nepadidėjęs (nelinkęs didėti), turime jį nuolat matuoti. Pasak doc. P.Šerpyčio, kiekviena šeima turi turėti ne tik termometrą, bet ir arterinio kraujo spaudimo matavimo aparatą. Turinčiuosius padidėjusį kraujospūdį septynis kartus dažniau ištinka miokardo infarktas, dešimtkart dažniau – insultas.
Jei kraujospūdis linkęs didėti, kartais užtenka sureguliuoti mitybą, numesti 5 kilogramus antsvorio, apriboti valgomosios druskos kiekį.
Širdies asociacijos prezidentas informuoja, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Nemaža dalis įvairių amžiaus grupių ligonių visiškai nesigydo. „Dažnai manoma, kad vyresnio žmogaus kraujo spaudimas ir taip turi būti didesnis už normą, – sako doc. P.Šerpytis. – Labai neteisingas požiūris. Neteisinga nieko nesiimti ir manyti, kad polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis paveldėjai su genais. Nuo genetikos iš tiesų pareina daug, bet tiek pat pareina nuo žmogaus aplinkos ir gyvenimo būdo. Genetikos nesuvaldysi, bet kraujo spaudimą, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje galima valdyti ir koreguoti”.
Komplimentas – taip pat profilaktika
Kiekvieną dieną Lietuvoje kas nors miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Jauni, darbingi žmonės – irgi. Sveikata dar ne visiems vertybė. „Vieni medikai mūšio lauke kažin ar daug padarys”, – įsitikinęs doc. P.Šerpytis. Turi būti ir valstybės politika, nukreipta į sveikatinimą. Praėjusiais metais pradėta širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa, nukreipta į ankstyvos aterosklerozės stadijos nustatymą. Kitas veiklos baras – prevencija. Čia turėtų įsitraukti savivaldybės ir bendruomenės, tarkim, rengti sporto aikšteles.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentas P.Šerpytis prisipažįsta bėgiojantis, slidinėjantis, važinėjantis dviračiu, į devintą aukštą lipantis laiptais. Žiemą užsuka į sporto klubą. Yra bėgęs mini maratoną (4,2 km). Neberūko – antraip kaip galėtų prie ligonio lovos aiškinti apie rūkymo žalą. Aktyvus judėjimas padeda atsipalaiduoti. Sportuojant pailsi ląstelės, atsakingos už aukštąją nervinę veiklą. „Taigi jei nesportuočiau, – daro prielaidą pašnekovas, – galbūt būčiau nervingesnis ir blogesnės nuotaikos”.
„Komplimentas ar pagiriamasis žodis, kurių taip šykštime, irgi veikia antistresiškai, nes skatina abipuses teigiamas emocijas”, – tvirtina Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.