Kvapi, skani, tonizuojanti

Susipažinti su skirtingomis arbatos rūšimis ir jų skirstymo būdais per vieną dieną neįmanoma. Arbata – tai ištisas mokslas!

Vienaip apie ją kalba kinai, kitaip japonai, na, o afrikiečių ar Pietų amerikiečių geriamos arbatos apskritai nepatenka į rūšių rėmus – jos gaminamos iš kitokių, ne arbatmedžio, lapų. Tačiau mes pabandėme apeiti šias taisykles ir bent trumpai apžvelgti arbatas, apie kurias daugiausia girdime. Daugelį jų lengvai rasite parduotuvių lentynose.

Juodoji arbata

Jei Kinijoje užsisakytumėte juodosios arbatos, jums atneštas skystis veikiausiai visai neprimintų Lietuvoje įprasto gėrimo. Pasak arbatos ekspertės Ievos Virbalaitės, kinai mūsų pamėgtą juodąją arbatą vadina raudonąja – pagal spalvą ir fermentacijos lygį. Tiesa, ši arbata mus dažniausiai pasiekia iš Indijos. Jai gaminti arbatmedžio lapai apdorojami dviem etapais: iš pradžių išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai, o vėliau yra veikiami didelio karščio, nuo kurio pajuoduoja.

Juodoji arbata padeda išlaikyti kūno šilumą, todėl ją ypač tinka gerti žiemą. Kitaip nei paplitusi nuomonė, nestiprią juodąją arbatą galima gerti prieš miegą. Per ilgą fermentacijos procesą ji praranda dalį vadinamojo arbatos kofeino tanino, tad jos poveikis yra raminamasis. Šiais laikais arbatmedžio lapų fermentacija dirbtinai pagreitinama ir arbata dažnai esti nekokybiška. Todėl patariama pirmiausia ją „nuplauti“ – užpilti karštu vandeniu, bet dar negerti. Mėgautis geriau antrą kartą užpylus gautu gėrimu.

Žalioji arbata

Žaliajai arbatai ruošiami arbatmedžio lapeliai apdorojami didelėje temperatūroje (kad būtų kuo labiau sustabdyta jų fermentacija), o paskui vyniojami į įvairiausių formų ryšulėlius, kurie užpylus vandeniu išsiskleidžia. Šis gėrimas išsaugo daugiau natūraliųjų medžiagų, tarp jų ir žvalumo suteikiančio tanino. Todėl žaliąją arbatą sveikiausia gerti ryte, kad ji pažadintų darbo dienai. Vakare gerti nereikėtų, nes gali sunkiai sektis užmigti. Žalioji arbata padeda organizmui išskirti šilumą – yra vėsinanti, tad ji tinkamiausia vasarą.

Gausiai aptinkami patarimai gerti arbatą profilaktikai nuo įvairiausių ligų dažniausiai yra taikomi būtent žaliajai arbatai. Iš tiesų ji stabdo senėjimo procesus, mažina vėžinių susirgimų galimybę, reguliuoja kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, naikina bakterijas ir gripo virusus. Tačiau svarbu šios, kaip ir kitų arbatų, nepadauginti – išgerti ne daugiau kaip pusę litro (apie du didelius puodelius) per dieną.

Baltoji ir geltonoji arbatos

Tiesą pasakius, šių arbatos rūšių mes Lietuvoje kol kas nesame daug ragavę. Ir nenuostabu – senovės Kinijos imperatoriai taip vertino šias retas arbatas, kad daugybę amžių net neleido jų išvežti iš šalies. Joms gaminti skinami vos išsiskleidę sidabrinio atspalvio arbatos pumpurėliai. Jie kaitinami iki 32 laipsnių temperatūros, tuomet vyniojami į popierių ir laikomi specialiose dėžėse, vėliau vėl kaitinami ir laikomi, o po paskutinio kaitinimo smulkinami. Tiesa, tiksli šių arbatų gamybos technologija iki šiol yra Kinijos valstybės paslaptis.

Baltoji ir geltonoji arbatos dar mažiau susifermentavusios nei žalioji. Jos šviesios, o skonis labai švelnus ir subtilus, todėl yra ypač vertinamos arbatos gurmanų ir kolekcininkų.

Raudonoji arbata

Mums pažįstama raudonoji, vadinamoji Roibos arbata, yra kilusi iš Afrikos ir neturi nieko bendra su iki šiol minėtomis azijietiškomis arbatų rūšimis. Šis gėrimas gaminamas ne iš arbatmedžio, o iš ankštinio augalo, randamo Pietų Afrikos Cedaro kalnuose, lapelių. Šie yra smulkūs, panašūs į adatėles. Iš jų gaminama arbata yra sodraus, salsvoko skonio, labai kvapni ir puikiai malšina troškulį. Jos raudona spalva – natūrali, joje nėra priedų ar konservantų, nėra ir arbatmedžio lapams būdingo tanino.

Gydomosios Roibos arbatos savybės dar nėra iki galo ištirtos. Tačiau yra žinoma, kad ši arbata turi daug mineralinių medžiagų, ypač fluoro, mangano ir geležies. Tad ši arbata padeda sergant žarnyno ir alerginėmis ligomis, pakilus kraujospūdžiui.

Matė

Matė – tai bugienio lapų arbata, kilusi iš Pietų Amerikos. Šio žemyno indėnai ją gerdavo iš išskobto ir išdžiovinto moliūgėlio, siurbdami per nendrę. Šiais laikais tam yra specialūs apvalūs indeliai su vamzdeliu gėrimui siurbti.

Europiečiai matės dar nėra iš tiesų atradę, tačiau pamažu su ja susipažįsta. Šios arbatos skonis neįprastas, egzotiškas ir aitrus. Ji turi daug sveikatai naudingų savybių – ramina nervus, slopina skrandžio jautrumą ir apetitą, padeda sutelkti dėmesį, joje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.