Bauginanti perspektyva – prarasti savąjį „aš”

Tyrimai rodo, kad 5-8 procentai gyventojų, vyresnių nei 65 metų amžiaus, ir nuo 20 iki 50 procentų, sulaukusių 85 metų, kenčia nuo Alzheimerio ligos. Deja, sergančiųjų skaičius sparčiai auga.

Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra apie 30 000, o tų, kuriems nustatyta diagnozė ir kurie gydomi – vos apie 10 procentų. Apie ją paprašėme papasakoti gydytoją neurologę dr. Rimą Radžiuvienę.

Alzheimerio liga – kuo ji pasireiškia?

Tai galvos smegenų liga, pasireiškianti silpnaprotyste (arba demencija). Nykstant smegenų ląstelėms tam tikrose smegenų dalyse pakinta žmogaus, kaip individo, intelektas, pažeidžiamos psichinės funkcijos, atmintis, gebėjimai tenkinti kasdienius poreikius, darbinės patirties įgūdžiai. Visa tai pasireiškia pasikeitusiu žmogaus elgesiu jo socialinėje aplinkoje. Žmogus praranda savąjį „aš”.

Silpnaprotyste pasireiškia ir kitos galvos smegenų neurodegeneracinės ligos, pavyzdžiui, Parkinsono liga. Tačiau Alzheimerio liga yra viena iš labiausiai paplitusių jos formų.

Kadangi Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja vyresnių žmonių, tai, suprantama, daugėja ir ligų, būdingų vyresniam amžiui. Alzheimerio liga dažniau serga vyresni nei 65 metų žmonės. Kadangi ji pasireiškia pirmiausiai sutrinkančia atmintimi, tai neseniai ji dar buvo priskirta psichinėms ligoms ir gydoma psichiatrų. Tačiau dabar yra įrodyta šios ligos organinė prigimtis ir ji yra neurologų akiratyje.

Kokie yra pirmieji požymiai, išduodantys besiartinant grėsmingą ligą? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Ligos požymių yra daug ir jie konkrečiu atveju pasireiškia nevienodai.

Reikia susirūpinti, jei sunku atlikti įprastus darbus, pablogėja atmintis, neprisimenama vardų ir nesenų įvykių, užmirštami paprasti žodžiai, daiktai dedami į neįprastas jiems vietas, jei be aiškios priežasties keičiasi nuotaika, elgesys ar net charakteris. Labai akivaizdūs Alzheimerio ligos pažymiai būtų orientacijos sutrikimas aplinkoje, kai žmogus klaidžioja nerasdamas kelio į namus arba supainioja dieną su naktimi. Abejingumas ir apatija savo darbui, pomėgiams, šeimos gyvenimui ir įvykiams taip pat būdingi Alzheimerio ligai.

Tokiu atveju pats sergantysis ar jo artimieji turi kreiptis į gydytoją.

Jei kartais pamirštu, kur padėjau daiktą, – tai jau rimtas signalas?..

Nevertėtų labai nerimauti, jei sunku greitai prisiminti reikalingą žodį ar priimti sprendimą, jei staiga nutrūko mintis, prapuolė norėtas pasakyti žodis ar vardas. Jeigu tik retkarčiais nerandama įprastai padėtų daiktų (raktų, piniginės). Taip pat yra natūralu, jei dėl konkrečių situacijų pasikeičia emocijos, apninka liūdesys ar kyla pyktis. Tai dar ne Alzheimerio ligos požymiai. Bet kai šie požymiai pasikartoja taip dažnai, kad jau trukdo kasdieninei veiklai ar darbui – tada jau būtina kreiptis į specialistus. Kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga gydytojo (neurologo, psichiatro, šeimos gydytojo) pagalba, paskiriant reikalingus ligai nustatyti tyrimus.

Ar ši liga pasirenka lytį?

Manoma, kad ne. Yra duomenų, kad kiek dažniau serga moterys. Be to, ligos požymiai pasireiškia nevienodai ir priklauso nuo pačios žmogaus asmenybės, gyvenimo būdo, fizinės sveikatos. Pastebėta, kad rečiau serga turintys geresnį išsilavinimą ir aktyviai protinį darbą dirbę žmonės.

Kokios priežastys sukelia Alzheimerio ligą?

Mokslo dėka kasdien sužinoma apie šią ligą vis daugiau, bet ją sukeliančios priežastys dar nėra išaiškintos. Manoma, kad jų yra kelios, tik jos kiekvieną individą veikia skirtingai. Tyrėjai kalba apie aplinkos veiksnių įtaką, dietų poveikį. Neatmetama genetinių faktorių įtaka, ypač kai šia liga suserga jauni žmonės.

Ar yra priemonių šiai ligai išgydyti?

Liga priskiriama lėtinėms, kurių išgydyti negalima. Tačiau yra priemonių, galinčių sulėtinti ligos požymių progresavimą, išlaikyti gyvenimo kokybę ir padėti žmogui kiek galima ilgiau išlikti savimi. Šios priemonės – tai specifinis medikamentinis gydymas, socialinės paslaugos, aplinkos pritaikymas. Būtinas supratimas bendraujant su sergančiuoju, siekiant padėti jam išlaikyti išlikusius įgūdžius. Neturime pamiršti ir pagarbos jam.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.