Australų psichiatras Kvinslendo universiteto profesorius Gremas Martinas nustatė, jog paaugliai, paišantys ir purškiantys dažais sienas neleistinose vietose, turi charakterio anomalijų požymių ir psichikos sutrikimų.
Mokslininkas, ištyręs daugiau kaip 2600 trylikamečių vaikų, neabejoja, kad paaugliai, praktikuojantys grafičius, skiriasi nuo bendraamžių, kurie šito nedaro. Martinas teigia, kad „sienų tapytojų” elgesio sutrikimai liudija nusiteikimą prieš visuomenę ir tai, kad ateityje gali būti padarytas nusikaltimas.
Tyrimas išskyrė 6-8 tipiškas šių nusikaltimų rūšis – tarp jų padegimus, žmonių užpuolimus ir vagystes. Taip pat paaiškėjo, kad grafitininkai dažniausiai blogai mokosi, vartoja narkotikus, yra linkę į depresiją, kenčia fobijas ir dažniau mąsto apie savižudybę.
Iš ištirtų paauglių ant sienų piešė maždaug 12 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių. Martinas sako, kad iš tokių jaunuolių daugelį galima atpažinti jau nuo trejų metų: „Vidutinė statistinė darželio auklėtoja jums pasakys: „Aš nemyliu šito vaiko, negaliu su juo dirbti, jis spjaudo ant manęs, ant kitų vaikų” ir t.t.”
Tačiau australų psichiatras turi ir gerų naujienų: jauniesiems grafitininkams galima padėti. Jeigu terapiją palaikys šeima, sienų išpaišinėtojai gali atrasti kitą sritį, kur išlieti savo talentą.