Generalinė prokuratūra beveik po dešimties metų nutraukė tyrimą dėl buvusio saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus nužudymo.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės štabo viršininko Juro Abromavičiaus (gim. 1959 m.) nužudymo byla teismo nepasieks. Vakar Generalinė prokuratūra pranešė nustačiusi pareigūno žudiką, tačiau kitų su su šiuo nusikaltimu susijusių asmenų kaltei pagrįsti jai nepavyko surinkti įrodymų.
Pasak prokurorų, pagrindine Abromavičiaus nužudymo priežastimi galėjo būti jo veiklos SKAT ir VSD rezultatai. Jis buvo gavęs informacijos apie savanorių maišto 1993-iųjų rudenį Pakaunės Lekėčių miške priežastis ir kai kurių asmenų įtaką maištaujantiems savanoriams. Be to, Abromavičiui buvo žinomi geležinkelio tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo organizatoriai.
VSD pareigūnai ilgą laiką stebėjo asmenis, kurie gali būti susiję su Abromavičiaus nužudymu, tačiau vis dėlto prokurorams nepavyko įrodyti jų kaltės. Būtent todėl Generalinė prokuratūra negalėjo surašyti kaltinamojo akto ir bylos perduoti į teismą.
„Ikiteisminio tyrimo metu kompleksiškai taikant tiek baudžiamajame procese, tiek Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus negauta jokių duomenų, kad Abromavičiaus nužudymą ir kitus su šiuo susijusius nusikaltimus galėjo įvykdyti kiti asmenys kitais motyvais”, – sakė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Abromavičius žuvo 1997-ųjų sausio 31-osios vakarą Kaune, kai po jo automobiliu „Volkswagen Passat” sprogo savadarbis heksogeno užtaisas. Netrukus po rezonansinio nužudymo buvo sudaryta tardymo operatyvinė grupė. Pasak prokurorų, sprogstamąjį įtaisą galėjo pagaminti ir po Abromavičiaus automobiliu pritvirtinti praeityje garsus dviratininkas, bendrovės „Stumbras” apsaugininkas Vladas Grybauskas. Jo atžvilgiu byla nutraukta. 1997-ųjų gruodžio 10-ąją jo namo rūsyje nugriaudėjo sprogimas, po kurio smarkiai susižalojęs vyriškis nusišovė pistoletu „Valter”. Netrukus Grybausko rūsyje įrengtose dirbtuvėse buvo rasti svarbią reikšmę Abromavičiaus nužudymo bylai turintys įrodymai – granatos, šoviniai, savadarbiai duslintuvai, JAV kariuomenės instrukcija, kaip gaminti įvairius sprogstamuosius užtaisus.
Generalinė prokuratūra neskelbia asmenų, kurie gali būti tiesiogiai susiję su Abromavičiaus nužudymu.
Abromavičius 1990-1993 m. tarnavo SKAT Kauno rinktinėje, paskutiniu metu buvo rinktinės štabo viršininkas. Nuo 1994 m. balandžio iki 1996 m. spalio jis dirbo Kauno VSD skyriuje inspektoriumi, o vėliau, iki nužudymo, vadovavo vienai Kauno bendrovei.