Panevėžio J.Miltinio palikimo studijų centre atidaryta jubiliejinė aktoriaus Algimanto Masiulio piešinių paroda. Po dešimties dienų susitikti su panevėžiečiais atvykęs autorius kalbėjo: „Šiai parodai medžiagą gavau iš mane supančių draugų, artimųjų, tėviškės. Jie buvo mano įkvėpimas. Todėl ir parodą pavadinau „Piešiu vienas – esu su visais”.
Parodos atidaryme autorius nedalyvavo, siekdamas iš anksto nieko nekomentuoti ir taip sulaukti pačių lankytojų vertinimo. O praėjusį penktadienį aktorius atvirai pasakojo, kad jam artimiausi ir širdžiai mieliausi tik tie piešiniai, kurie turi vidinės galios, kurie leidžia įsigilinti į savo vidų, slapčiausias mintis, aistras, norus, pasiekimus ir pralaimėjimus bei savo intelektinę emocinę savijautą.
Kūrinys per vieną naktį
Kad gimtų meno kūrinys, A.Masiuliui reikia stipraus energijos sprogimo, tada ant lapo popieriaus fantazijos veržiasi nenumaldomai. Šioje parodoje yra net keli darbai, kuriuos piešinių autorius nutapė per vieną naktį. „Vos pradėdavau piešti, patirdavau fiasko. Vėliau išsiugdžiau kantrybę, kuri man labai padėjo. Išmokau tą patį piešinį perpiešti po keturis ir daugiau kartų. Keisdavau tonus, spalvas, projekciją, tada piešiniai gimdavo išbaigti. Žmonos Gražinos ir Juozo Miltinio dėka išmokau kantrybės. Nesėkmė yra pamoka. Tik per nesėkmes kūrinys gimsta išbaigtas ir tobulas”, – sakė dailininkas.
Piešti pradėjo anksčiau nei vaidinti
Žymus aktorius piešimą pamėgo anksčiau negu savo tikrąjį amatą – aktorystę. „Pamenu, dar visai mažas būdamas žiūrėdavau per tėvo petį, kai jis, kažką mąstydamas, pieštuku arba parkeriu piešdavo žmonių galvas. Na, ir aš pradėjau piešti su pagaliuku ant smėlio. Tėvas mane vaiką vedžiodavosi į dailės parodas, į senąsias bažnyčias, cerkves, sinagogas, aiškindamas tų statinių stilius: čia barokas, čia gotika, čia bizantiškas stilius. Jau dirbdamas Panevėžio teatre, susidraugavau su nepaprastai talentingu aktoriumi Jonu Alekna. Jis gerai lipdė iš molio, liejo gipsą ir akvarelę. Gastrolėse po Lietuvą, būdavo, atsiskiriame nuo kolegų ir iki vakarinio spektaklio piešiame senus dvarų pastatus, gamtovaizdį. Jo patarimai buvo labai vertingi. Tada įsigijau aliejinių dažų, teatro staliai sukaldavo rėmus, aptraukdavo drobe, o aš tapydavau”, – sakė A.Masiulis.
Tikisi surengti dar vieną parodą
„Jei mane aplankys fantazijos, surengsiu dar vieną parodą. Šiuo metu noriu daugiau padirbėti su anglimi. Nors aliejinis kvapas – man nuostabiausias, tačiau noriu pabandyti ir kažką naujo. Jei užteks sveikatos ir jėgų, galbūt dar vieną parodą surengsiu. Džiaugiuosi, kad ši mano paroda pradžiugino ne vieną širdį. Dabar turėsiu stengtis dėl tų žmonių, kurie mane myli”, – PB atviravo dailininkas.
Paroda bus eksponuojama iki spalio 31 dienos.